Anuo metu Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du.
Švč. Trejybė
Iš Pakartoto Įstatymo knygos. Įst 4, 32-34. 39-40
Prabilęs tautai, Mozė kalbėjo:
„Nūnai prašyčiau pasiklausti apie praeities amžius, seniai prieš tave praėjusius, nuo tos dienos, kai Dievas sukūrė žmones žemėje, pasiteirauti nuo vieno dangaus krašto iki kito, ar įvyko kada nors toks didingas įvykis kaip šis, ar kada nors kas nors panašaus buvo girdėta? Ar girdėjo kokia nors tauta balsą Dievo, kalbančio iš ugnies, kaip tu kad girdėjai, ir yra išlikusi gyva? Ar koks nors dievas kada nors bandė eiti ir paimti sau tautą iš kitos tautos rykštėmis, ženklais ir stebuklais, karu, galingai pakelta ranka ir klaiką keliančiais darbais, kaip Viešpats, jūsų Dievas, kad padarė tau matant dėl jūsų Egipte?
Žinok tat šiandien ir dėkis į širdį, kad Viešpats yra Dievas ir aukštai, danguje, ir čia, žemėje, – nėra kito. Laikykis jo įstatų ir įsakymų, kuriuos duodu tau šiandien tavo labui ir tavo palikuonims po tavęs, idant ilgai gyventumei žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, duoda tau visam laikui.“
Atliepiamoji Psalmė Ps 32 (33). 4-5. 5. 6 ir 9. 18-19. 20 ir 22 (P: plg 12b)
P. Laiminga tauta, kurią Viešpats paveldu sau išsirinko.
Juk tiesus mūsų Viešpaties žodis *
ir patikimas kiekvienas jo darbas.
Jis myli, kas teisu ir teisinga; *
ištikima Viešpaties meile aptvindyta žemė. – P.
Viešpaties žodžiu sukurti yra dangūs, *
jo burnos alsavimu – visos jų galybės.
Juk jis tarė, ir visata pasidarė, *
jis įsakė, ir visa atsirado. – P.
Tai Viešpats globoja tuos, kurie pagarbiai jo bijo *
ir ištikima jo meile pasikliauja,
kad iš mirties nasrų jų gyvastį išplėštų, *
ir bado metu išsaugotų gyvus. – P.
Viešpatyje mūsų viltys, – *
jis apsauga mums ir skydas.
Telydi mus, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, *
nes į tave nuolat mes žvelgiam. – P.
Iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams. Rom 8, 14-1 7
Broliai ir seserys!
Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.
Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.
O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes – Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.
Posmelis prieš Evangeliją Plg. Apr 1. 8
Aleliuja. –
Garbė Tėvui, ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai –
Dievui, kuris yra, kuris buvo
ir kuris ateis. –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Matą Mt 28, 16-20
Anuo metu vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo.
Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.
Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“
Sekmadienio mintys
Esu todėl, kad Dievas yra meilė
„Mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo.“ Gal abejojo, kad tai – Jėzus? O gal tuo, kad jis prisikėlė? Net po visų pasirodymų, susitikimų, rankų ir šono žaizdų apžiūrėjimo kai kurie vis dar abejojo? Iš tiesų – taip. Abejonė, netikrumas gali iškilti ir lydėti bet kada. Tai – kiekvieno žmogaus situacija. Niekada nėra pribloškiančio akivaizdumo, kuris užgožtų laisvę galvoti ir spręsti. Kiekvieną dalyką galima aiškinti ir interpretuoti įvairiai. Mūsų tikėjimas – apsisprendimas priimti Jėzų, pasikliauti juo – remiasi prisikėlusio Jėzaus pasirodymais, susitikimais su juo, pakeitusiais mokinių gyvenimus. Be to, daugybė žmonių jau iki manęs išgyveno ir apmąstė savo tikėjimą. Tikėjimas turi pagrindą. Bet… gerbiu tuos, kuriems jo neužtenka, kurie toliau ieško ir klausia, bet dar neranda aiškaus atsakymo.
Ar neaptiksime abejonės trupinių, žvelgdami ir į savo širdį? Ypač kai kuriais momentais — sunkumų, netiesos bei pasimetimo. Arba tada, kai pradeda svaigti galva suvokus, jog Dievo tikrovė labai pranoksta mus ir nebegalime jai taikyti vien žmogiškos logikos. Vis dėlto tokiu metu apsisprendi toliau tikėti. Tad nenuostabu viduje susvyruoti net ir tada, kai parpuoli pagarbinti. Tikėjimas ir abejonė -tos pačios širdies svečiai.
Atrodo, taip paprastai pasakyta: „Padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“ Tai — tikėjimo tikrovės branduolys, esmė. Tai principas, „pradžia“, buvusi prieš sukuriant pasaulį, kaip atskleidžia jau pirmoji Šventojo Rašto eilutė. Joje, šioje „pradžioje“, buvo Žodis, kaip teigia evangelistas Jonas. Tėvas, Sūnus, Šventoji Dvasia – ir nieko daugiau. Dievas – vieningas ir nedalomas, vienas ir Trejybė. Jis nėra tik „nejudantis Judintojas“, kaip teigė filosofai. Dievas yra meilės pasidalijimas tarp Tėvo, Sūnaus ir Dvasios, o dėl tos išsiliejusios meilės atsiranda pasaulis, esu ir aš – mylimas bei globojamas Dievo kūrinys. Jei Dievas nebūtų Trejybė, gal nebūtų ir manęs?
- All Posts
- Šv. Raštas
„Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“
Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“
Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios
...jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, -…
Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir…
Paaukok Lukšių parapijai
Paaukok Sutkų parapijai
Visuotinė malda
Kun.: Broliai seserys, Švenčiausiosios Trejybės šventėje esame kviečiami prisiliesti prie dieviškosios būties slėpinių. Melskime malonės kuo labiau Viešpatį pažinti ir pamilti.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime už ganytojus, kad jų vienybė ir uolumas liudytų tą vienybę ir meilę, kuri vienija Švenčiausiąją Trejybę.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime ramybės ir taikos visam pasauliui.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime, kad Dievo žodžiu ir sakramentų malone gaivinamos tikinčiųjų bendruomenės būtų meilės, solidarumo ir vienybės židiniai.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime už visus alkstančius, sergančius, apšmeižtuosius, nusivylusius ir nuskriaustus – tesulaukia Viešpaties paguodos ir žmonių pagalbos.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime, kad mirusieji tikintieji, šiame gyvenime vienijęsi su Viešpačiu, danguje patirtų Švenčiausiosios Trejybės artumo džiaugsmą.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Kun.: Viešpatie, Krikštu priėmęs mus į savo vaikų šeimą, padėk gyventi Evangelijos dvasia ir pasiekti tai, ką tikėjimu išpažįstame. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi: Amen.
Visi: Amen.
