Tačiau ne ta prasme, kad jis turi atsakymą į kiekvieną klausimą, viską žino, bet ta, kad jis „žino“ apie Dievą, žino, kaip Dievas veikia, atpažįsta, kas iš Dievo, o kas ne iš Dievo; jis turi tą išmintį, kurią Dievas duoda mūsų širdims.

Šia prasme išmintingo žmogaus širdis pažįsta Dievo „skonį ir kvapą“. Kaip svarbu, kad mūsų bendruomenėse būtų tokių krikščionių! Viskas juose byloja apie Dievą, tampa gražiu ir gyvu jo buvimo ir meilės ženklu. Tai yra kažkas, ko mes negalime patys išrasti ar sau parūpinti. Tai dovana, Dievo duodama tiems, kurie tampa klusnūs Šventajai Dvasiai. Turime Šventąją Dvasią savyje, savo širdyje; galime jos klausytis, galime nesiklausyti. Jei klausomės Šventosios Dvasios, ji moko išminties kelio, dovanoja tą išmintį, kuri yra regėjimas Dievo akimis, girdėjimas Dievo ausimis, mylėjimas Dievo širdimi, vertinimas pagal Dievo vertinimą. Tokia yra išmintis, kurią dovanoja Šventoji Dvasia, ir visi galime ją turėti. Turime tik prašyti jos Šventosios Dvasios.