Anuo metu Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du.
2 velykų Sekmadienis
Iš Apaštalų darbų Apd 4, 32-35
Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra. Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa.
Tarp jų nebuvo vargšų. Kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, gautus pinigus sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.
Atliepiamoji Psalmė Ps 117 (118). 2-4. 5. 16ab-18. 22-24 (P: 1)
P. Dėkokime Viešpačiui, nes jisai geras,
per amžius tveria ištikimoji jo meilė.
Tegu Izraelis byloja: *
Tegu Izraelis byloja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“
Aarono namai tekartoja: * „Amžina ištikimoji jo meilė.“
Tesako visi, kas pagarbiai Viešpaties bijo: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“ – P.
Išaukštinta Viešpaties dešinioji! *
Viešpaties dešinė mums pergalę davė!“
Nemirsiu aš, o gyvensiu *
ir skelbsiu Viešpaties darbus.
Nors Viešpats skaudžiai mane plakė, *
bet mirčiai neleido pagrobti. – P.
Akmuo, kurį statytojai atmetė, *
kertiniu akmeniu tapo.
Taip Viešpaties yra padaryta, – *
mums tai reginys nuostabiausias!
Viešpats šią dieną mums davė, -*
linksminkimės, džiugesį skleiskim. – P.
Iš šventojo apaštalo Jono Pirmojo laiško. 1 Jn 5, 1-6
Mylimieji! Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį. Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir jo įsakymus vykdome. Nes tai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs.
Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas! O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?! Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa.
Posmelis prieš Evangeliją Jn 20, 29
Aleliuja. –
Tu įtikėjai, Tomai, nes pamatei, –
sako Viešpats. –
Palaiminti, kurie tiki nematę! –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Matą Lk 2, 22-40
Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.
O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“
Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“
O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“
Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“
Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“!
Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“
Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.
Sekmadienio mintys
- All Posts
- Šv. Raštas
„Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“
Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“
Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios
...jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, -…
Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir…
Paaukok parapijai
Tapatybės ženklai
Velykų dienos vakare pas užsirakinusius mokinius ateina Jėzus, atneša ramybę ir rodo rankas bei šoną. Tomas, kurio nebuvo tą vakarą, nenori tikėti, kol nepamatys rankose vinių dūrio ir nepalies jo žaizdų. Po savaitės vėl pasirodęs Jėzus kviečia Tomą apžiūrėti rankas ir šoną, net „įleisti pirštą“ į žaizdą ir įtikėti, kad čia tikrai jis.
Prisikėlusio Viešpaties „tapatybės dokumentas“ – jo žaizdos. Ne mokymas ar ypatingi su mokiniais patirti įvykiai, apie kuriuos tik jie galėjo žinoti, o viešai žinomos žaizdos. Mirties ženklai amžinai Gyvojo kūne. Tai lyg „išpreparuota“ mirtis, į kurią jau galima žiūrėti be baimės ir išgąsčio. Ji matoma, bet nebeveiksni, bejėgė. Visi esame Kristaus kūnas. Mūsų žaizdos yra ir Jėzaus žaizdos. Dar tebekraujuoja, bet jau pergalingos, nes yra Prisikėlusiojo kūne.
„Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos.“ Jėzus kalbėjo apie nuodėmę, bet nedaugeliui – tik atneštam paralyžiuotajam ir Jo kojas patepusiai moteriai – pasakė: „Atleidžiamos tau nuodėmės.“ Jėzus turi galią tai daryti, jis yra „Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“, jis laisvina iš pavergiančių demonų tuos, kurie nusideda ir tampa nuodėmės vergais. Dėka jo jau priartėjo Dangaus karalystė ir išsiliejo Dievo gailestingumas.
Ramybė iš Jėzaus rankų ir šono
Ramybė. Nudžiugo. Ramybė. Toks prisikėlusio Jėzaus ir mokinių susitikimo fonas. Kokia skirtinga nuotaika, palyginti su pirmojo ryto išgąsčiu! Prisikėlęs Viešpats atneša ir dovanoja ramybę. Si ramybė — ne nusiraminimas, o dieviška pilnatvė, tikslas, link kurio keliaujame. Jei kūrybos pradžioje „žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę“, t. y. pasaulis buvo tarsi chaose, tai pabaigoje turėtų vyrauti ramybė ir darna. Ją esame kviečiami nešti kitiems. Siųsdamas savo mokinius į miestus ir kaimus, Jėzus liepė: „Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’“ O apaštalas Paulius savo laiškuose Dievą nuolat vadina jau ne galybių, ne kariuomenių, bet „ramybės Dievu“.
Atėjęs pro užrakintas duris ir atsistojęs viduryje, Jėzus mokiniams parodė rankas bei šoną ir tarė: „Ramybė jums!“ Apaštalą Tomą, kurio tąkart nebuvo, po savaitės taip pat kvietė apžiūrėti rankas ir paliesti jo šoną. Jėzus neliepė įsižiūrėti į jo veidą, kad atpažintų savo Mokytoją, bet prisiliesti prie rankų ir šono. Atrodo, kad Prisikėlusiojo tapatybės kortelėje turėtų būti ne veido nuotrauka, o jo žaizdų vaizdai.
Kadaise savo mokiniams Jėzus kalbėjo: „Daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo“, ir pridėjo: „Palaimintos jūsų akys, nes mato.“ O įtikėjusiam Tomui sakė: „Tu jai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ Iš tiesų, palaiminti, kurių matymas virto tikėjimu ir kuriems tikėjimas padėjo pamatyti daugiau, negu regėjo jų kūno akys.
Atpažinti iš žaizdų
Apaštalo Tomo ne(pa)tikėjimas gali padėti mūsų tikėjimui. Jis sakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono — netikėsiu.“ Tiek laiko vaikščiojo su Jėzumi, nejaugi neužteko vien pamatyti, kad jį atpažintų? Atrodo, ne. Prisikėlusio Jėzaus nepažino ir Marija Mag-dalietė, ir Emauso mokiniai, net apaštalai ant ežero kranto. Tad gal vertėtų paprašyti, kad padarytų tai, ką tik jis gali: išgydyti, nuraminti jūrą, padauginti duoną? Ne, pasirodo, geriausiai jį atpažįstame ne iš visagalybės, o iš žaizdų, įgytų dėl mūsų. Ir neužtenka vien jas pamatyti, reikia tiesiog prie jų prisiliesti. Dėka Dievo gailestingumo šios žaizdos tampa ne pasmerkimo, o malonės ženklu.
Kaip skiriasi pažinimas, kai kitame matome ne vien titulus, nuopelnus, atliktus darbus, bet ir slapčiausias žaizdas bei gąsdinantį trapumą. Reikia meilės ir gailestingumo aliejaus, kad šis reginys ne išgąsdintų, bet, priešingai, kitą žmogų padarytų dar artimesnį mums.
Visuotinė malda
Kun.: Broliai ir seserys, esame Kristaus suvienyti į mylinčią šeimą – Bažnyčią. Melskime, kad ši vienybė su Kristumi mumyse tvirtėtų, nešdama palaimą mums bei mūsų aplinkai.
Vad.: Tegul Bažnyčia džiaugsmingai ir įtikinamai skelbia pasauliui Kristaus Prisikėlimą.
Visi: Gailestingumo Tėve, išklausyk mus!
Vad.: Meldžiame už šio pasaulio galinguosius, kad priimdami sprendimus siektų solidarumo su visais, ypač silpniausiais ir vargingiausiais.
Visi: Gailestingumo Tėve, išklausyk mus!
Vad.: Meldžiame už visus netikinčius ar slegiamus abejonių, kad rastų tikėjimo šviesą.
Visi: Gailestingumo Tėve, išklausyk mus!
Vad.: Meldžiame pasauliui taikos -tepasibaigia karai, tesulaukia artimo pagalbos ir atjautos bei Viešpaties paguodos artimųjų ir namų netekusieji.
Visi: Gailestingumo Tėve, išklausyk mus.
Vad.: Meldžiame už mūsų parapijos bendruomenę, kad kas sekmadienį susivienydama šventosiose Mišiose, augtų tarpusavio vienybės ir meilės dvasioje.
Visi: Gailestingumo Tėve, išklausyk mus!
Vad.: Meldžiame, kad rūpesčiuose ir varguose paskendę žmonės patirtų gyvo tikėjimo džiaugsmą ir brolių paramą.
Visi: Gailestingumo Tėve, išklausyk mus!
Kun.: Gailestingasis Tėve, išklausyk čia susirinkusiųjų maldas, tegul Prisikėlimo džiaugsmas paskatina mus per visas mūsų dienas skelbti Kristų mus supantiems žmonėms. Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.
