Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.
18 Eilinis Sekmadienis
Iš Išėjimo knygos. Iš 16, 2-4. 12-15
Anomis dienomis dykumoje visa izraeliečių bendrija murmėjo prieš Mozę ir Aaroną. Izraeliečiai jiems sakė: „Verčiau būtume mirę nuo Viešpaties rankos Egipto žemėje, sėdėdami prie mėsos puodų ir prisivalgę duonos iki soties! Juk išvedėte mus į šią dykumą visą bendriją badu numarinti!“
Tada Viešpats tarė Mozei: „Tikėk manimi, aš lysių jums duona iš dangaus. Kasdien žmonės teeina ir tepasirenka tik tiek, kiek pakaktų vienai dienai, kad išbandyčiau, ar jie laikosi mano mokymo, ar ne.
Aš išgirdau izraeliečių murmėjimą. Sakyk jiems: ‘Temstant valgysite mėsos, o rytoj rytą turėsite duonos iki soties. Tada jūs žinosite, kad aš esu Viešpats, jūsų Dievas’.”
Aš išgirdau izraeliečių murmėjimą. Sakyk jiems: ‘Temstant valgysite mėsos, o rytoj rytą turėsite duonos iki soties. Tada jūs žinosite, kad aš esu Viešpats, jūsų Dievas’.”
Vakare pasirodė putpelės ir apdengė stovyklą, o rytą visur aplink stovyklą buvo užkritusi didelė rasa. Rasai nukritus, žiūri – dykumos paviršiuje guli kažkas smulkaus, panašaus į grūdelius -taip smulkaus tarsi šerkšnas ant žemės. Tai pamatę, izraeliečiai klausė vieni kitų: „Kas tai yra?“ – nes jie nežinojo, kas tai buvo. Mozė jiems tarė: „Tai duona, kurią Viešpats davė jums valgyti.
Atliepiamoji Psalmė Ps 66 (67). 2-3. 5. 6 ir 8 (P: 4)
P. Davė Viešpats jiems dangaus duonos.
Tai, ką girdėjom ir ką pažinom, *
ką mūsų tėvai mums apsakė,
pasakosime būsimajai kartai apie Viešpaties galybę, *
padarytus stebuklus ir šlovingus jo darbus. – P.
Jis įsakė aukštoms padangėms *
ir dangaus duris atidarė, –
valgoma mana ant jų lijo, *
grūdai iš dangaus jiems byrėjo. – P.
Miruoliai valgė galingųjų duoną, *
Dievas davė jiems maisto ligi soties.
Jis atvedė juos į savo šventąją žemę, *
prie kalno, kurį jo dešinė įsigijo. – P.
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško efeziečiams. Ef 4, 17. 20-24
Broliai ir seserys!
Aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto menkystės.
Aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto menkystės.
Bet jūs gi ne šito išmokote apie Kristų! Juk jūs apie jį išgirdote ir pagal jį išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje: privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atsinaujinti savo proto dvasinėje gelmėje, apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.
Posmelis prieš Evangeliją Mt 4. 4b
Aleliuja. –
mogus gyvas ne vien duona,
bet ir kiekvienu žodžiu,
kuris išeina iš Dievo lūpų. –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Morkų pabaiga Mk 16, 15-20
Anuo metu, kai minia pamatė, kad ten nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, jie lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“
O Jėzus prabilo į juos: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs.“
Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“
Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė.“
Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.”
Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę.“
Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę.“
Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“
Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.“
Sekmadienio mintys
Dovana didesnė už troškimą
Išgirdę apie tikrąją duoną, kuri pasauliui teikia gyvybę, žmonės ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ Panašiai ir samarietė, sužinojusi apie gyvąjį vandenį, kurio atsigėrus! nebetrokš per amžius ir kuris taps versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą, entuziastingai kreipėsi į Jėzų: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau.“
Tai, ką siūlo Jėzus, – tikroji duona ir gyvasis vanduo — yra visiškai išskirtinis ir ypatingas dalykas. Sužinojęs ir supratęs, kokia palaima būtų jį gauti ir turėti, negali likti abejingas. Iš tiesų, Jėzaus dovanos -ne kokios smulkmenos, o tai, kas reikalingiausia gyvenimui.
Viešpatie, Tu sakei, kad esi pasaulio šviesa. Apšviesk mane, idant nebevaikščiočiau tamsoje ir nepaklysčiau. Jėzau, Tu palikai savo ramybę. Duok man tos ramybės, kad ne tik visada ją turėčiau, bet tiesiog įeičiau į ją ir joje gyvenčiau!
Jėzaus dovanos taip skiriasi nuo viso to, ką kitur galime rasti, kad pranoksta net patį troškimą. Kas jas atpažįsta ir gauna, „niekuomet nebealks“ ir „niekuomet nebetrokš“. Juk samarietė moteris prašė Jėzaus vandens, kad jai nebereikėtų vaikščioti semtis iš šulinio. Šios dovanos taip pripildo sielą, kad užlieja niekur kitur nepatiriamos pilnatvės džiaugsmu.
- All Posts
- Šv. Raštas
Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų,…
„Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai,…
Anuo metu Jėzus kalbėjo miniai: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną - gyvens per amžius.…
Kas valgys šią duoną -gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.
"...mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę.“
Paaukok Lukšių parapijai
Paaukok Sutkų parapijai
Visuotinė malda
Kun.: Brangieji, Dievas duoda žmogui ne tik šio pasaulio gėrybių, bet savosios dvasios. Melskime malonės, kad Bažnyčia, jos bendruomenės ir visi tikintieji gyventų tikėjimu, viltimi ir meile.
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Vad.: Meldžiame, kad mūsų ganytojai visada būtų mylintys ir turėtų gyvo tikėjimo dvasią.
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Vad.: Meldžiame už kunigystei ir pašvęstajam gyvenimui pašauktuosius – telydi juos Viešpaties malonė; tegu pašvęstojo gyvenimo bendruomenės būna meilės, pagarbos, tikėjimo ir tiesos ieškojimo vietomis.
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Vad.: Meldžiame už krikščionis, tebūna visiems artimo meilės švyturiais.
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Vad.: Meldžiame Viešpatį išminties malonės valstybių vadovams, kad neleistų pasaulyje niekam žūti nuo bado, smurto ar karo.
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Vad.: Meldžiame, kad mes, šventosios Eucharistijos dalyviai, kiekvieną kartą parneštume į namus taikos, stiprybės ir meilės.
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Vad.: Meldžiame, kad Kristaus kryžiaus auka bei Bažnyčios malda atvertų dangaus vartus mirusiems.
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Visi: Viešpatie, duok mums išliekančios duonos!
Kun.: Dosnusis Tėve, davęs mums gyvąją Duoną, išklausyk mūsų maldą ir leisk sotintis Tavo dovanomis, kad amžinai gyventume. Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.
Visi: Amen.
