Jaunimo
Puslapis
Lukšių Šv. Juozapo
parapija
Pasakojimai jaunimui
Agnė - mokyklos Istorija
– Tave priims nebent grindų plauti tualetuose, – su šypsena tarė mokytoja mergaitei. Bet ėjo metai ir mokytojos juokas pritilo.
Nuo pirmos iki ketvirtos klasės Agnė mokėsi labai gerai. Jos pažymių knygelėje puikavosi vieni penketai. Į mokyklą ji eidavo kaip į šventę, visada buvo tvarkingai aprengta, su baltais kaspinais, įpintais kasytėse.
Vyresnėse klasėse mergaitė vis dažniau ėmė gauti ketvertus, o kartais įsimaišydavo ir vienas kitas trejetas. Į mokyklą ji pradėjo nuolat vėluoti.
Prieš baigiant mokyklą Agnė visai nustojo mokytis. Ji ėmė praleidinėti pamokas. Išvaizda jos pasikeitė. Ateiti į klasę ji nesigėdydavo su suplyšusiom kojinėmis, su senais batais. Dėl to ji tapo bendraklasių ir visos mokyklos pajuokos objektu. Su ja niekas nebendravo, mokytojai nuolat Agnę barė, o auklėtoja pagrasino palikti antriems metams.
– Tu tik pažiūrėk į save, – šaukė mokytoja, – Tu prieisi iki to, kad eisi plauti tualetų, daugiau šiame gyvenime Tau niekas nesišviečia. Tualetus Tu plausi todėl, kad iki viršininko kabineto Tavęs niekas neprileis. Iš Tavęs neišaugs padorus žmogus, Agnuže, – išrėžė kartą auklėtoja.
Agnė tylėdama išklausė šią jos tiradą, ji stovėjo ir žiūrėjo pro langą. Klasiokai stengėsi arti prie Agnės nesiartinti, apeidavo ją ratu, į vieną suolą su ja niekas nesėdo.
Mergaitė per dienas tylėjo, pati ji taip pat su niekuo nebendravo, iš mokyklos išeidavo pati pirmoji, o ateidavo vėluodama.
Klasės seniūnas kartą nusprendė įsitikinti, kodėl mergaitė taip elgiasi. Kodėl iš pirmūnės ji pavirto į dvejetukininkę. Kur ji visą laiką iš mokyklos bėga?
Klasės draugas Algis gerai žinojo, kad nuo pirmos iki ketvirtos klasės ji mokėsi vien penketais, o dabar vos vos datempia iki trejeto.
Pasirodo Agnė gyveno dviejų aukštų sename „barake”. Ji gyveno su motina ir jaunesniu broliuku. Pasislėpęs už namo kampo vaikinas nusprendė pasekti Agnės kasdienybę.
Vis tik grįžusi iš mokyklos, mergaitė prinešdavo vandens į namus. Ji ilgai jį nešiojo.
Praėjo valanda. Kita. Klasės draugas Algis vis dar stovėjo prie Agnės namų. Po poros valandų mergaitė išbėgo į lauką su kibirais nešvaraus vandens, išpildavo juos ir vėl grįždavo į vidų. Dar po valandos Agnė išėjo iš namų su didele taše ir kažkur nubėgo. Algis sekė jai iš paskos. Pasirodo, ji ėjo parsivesti broliuko, o grįždama užsuko į parduotuvę duonos. Algis vos spėjo jai iš paskos. Jis nusprendė „žvalgybą” pratęsti sekančią dieną.
Sekančią dieną jis nutarė apie mergaitę ir jos šeimą paklausinėti kaimynų nuomonės. Vaikinas sužinojo, kad Agnės mama neįgali, kad ji sunkiai serga.
Ji niekur nedirba, o broliuku rūpinasi Agnė. Ir dar dirbti mergaitė suspėja. Uždarbiaudavo mergaitė įsidarbinusi kiemsarge – ji šluodavo keturis teritorijos kiemus. Algiui kaimynai pasakojo, kad mergaitė visų vengia, bet kokios pagalbos atsisako.
Sužinojęs Agnės šeimos istoriją klasės draugas Algis nusprendė ginti mergaitę nuo klasiokų patyčių mokykloje.
Po eilinio auklėtojos skandalo, Algis neišlaikė ir ją užstojo. – O Jūs, tamsta mokytoja, ar bent kartą pasidomėjot, kodėl Agnė vėluoja į pamokas? – rėžė Algis auklėtojai pakeltu balsu, – Jūs nuolat šūkaujat, reikalaujat, įsakinėjat ir smerkiat, o ar Jūs žinot, kaip ji gyvena?
Auklėtoja pasimetė ir nežinojo, ką atsakyti. Vaikinas tuo metu bėgo Agnei iš paskos. Mergaitė stovėjo ant laiptų ir verkė. Bet vos tik jis priėjo, ji nusišluostė ašaras ir apsimetė, kad viskas gerai.
– Tik Tu nepergyvenk, – tarė vaikinas.
– Nereikia man Tavo gailesčio, – sušuko Agnė ir nubėgo.
Vakare, kai Agnė atėjo į stiklinės taros supirkimo punktą, ji sutiko ten Algį. Vaikinas dirbo vietoje jos.
– Tai – mano darbas, – tarė mergaitė, – man jis labiau reikalingas negu Tau.
– Aš Tau tik norėjau padėti, padirbėti už Tave, – paaiškino vaikinas.
– Aš ir pati galiu, – atšovė mergaitė.
– Betgi čia jau viskas sutvarkyta. Eik namo ruošti pamokų. Dabar tai kur kas svarbiau, – tarė jai Algis rimtu veidu, – pasiimk pinigus už mano darbą, o dabar eik namo. Sakau Tau eik ruošti pamokų. Tik nevaidink ir neišsikalinėk, nes aš tikrai noriu Tau padėti. Galiu paaiškinti fiziką. Ryt gi kontrolinis.
Agnė pravirko.
– Kodėl Tu čia man turėtum padėti? – įtariai paklausė mergaitė.
– Todėl, kad Tu man jau seniai patinki, – ryžosi prisipažinti Algis.
Agnė šyptelėjo ir šį kartą pagalbos neatsisakė.
Nuo tos dienos Algis suteikdavo mergaitei pagalbą visuose jos reikaluose, rūpesčiuose ir problemose. O svarbiausia – nusprendė, kad ji neapleistų mokslų. Juk laukė egzaminai.
Po mokyklos baigimo Algio tėvai žadėjo įteikti sūnui dovaną. Tokią, kokią jis pats išsirinks. Ir vaikinas nusprendė paprašyti tėčio, kad jis nupirktų kelialapį į sanatoriją, kur galėtų jis nuvežti Agnės mamą. Bet tėvams jis nesakė, kam jam reikalingas tas kelialapis. Tėvas suprato, kad kelialapio reikia ne jam pačiam, bet nutarė išpildyti sūnaus norą, nes vaikinas paaiškino, kad jam tai labai svarbu.
„Faktas, kad jis nori kažkam padėti”, – pagalvojo tėvas.
Po sanatorinio gydymo Agnės mama pasijuto žymiai geriau. Į namus ji grįžo atgavusi jėgas.
Agnė nusprendė, kad ji būtinai uždirbs pinigų ir dar vienam mamos kelialapiui.
Mergaitė nusprendė tapti virėja – konditere ir po pusmečio išmoko kepti tokio skanumo pyragaičius, keksus ir tortus, kad visi tik aikčiojo.
Gimtadienio proga Agnė Algiui iškepė prašmatnų tortą, jo šventės svečiai buvo sužavėti ir nenustojo girti konditerės sugebėjimų.
Po Algio gimtadienio pasipylė užsakymai Agnės saldumynams. Ji ėmė užsidirbti fantastiškus pinigus.
Visas santaupas mergaitė leido savo mamos gydymui. Po kiekvieno sanatorijos ciklo jos mama jautėsi vis geriau ir geriau. Ji džiaugėsi gydymo rezultatais, bet atėjo laikas Agnei pagalvoti ir apie save. Ji ėmė lankytis kirpyklose, grožio salonuose, pasikeitė merginos išvaizda.
Po keleto metų Agnė su Algimantu nuėjo į klasės susitikimą. Klasės draugams ji padarė pritrenkiantį įspūdį.
– Agne, nesitikėjau Tavęs čia sutikti, – tarė klasės auklėtoja, – kaip Tu atrodai, fantastika. Mokyklos auklėjimas duoda rezultatus.
– Tai, kuo Agnė tapo, yra tikrai ne Jūsų, o jos pačios nuopelnas, – rėžė Algis mokytojai, – mano būsima žmona viso to pasiekė pati, sunkiu darbu ir auksine širdimi. O Jūs apie žmogų sprendėte tik pagal jos drabužius ir išvaizdą. Jos gabumai ir siela Jums buvo visai neįdomūs, tamsta mokytoja.
Jaunimo Centras
Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras, informacija jaunimui
