Tikėjimas - vadovas į laimę

Didysis troškimas. Visi mes, žmonės, nepaliaujame trokš­i laimės ir jos ieškoti. Vieni tikisi ją rasti turtuose bei malonumuose, kiti — galioje ir garbėje, dar kiti — meilėje ir draugystėje ar darbe, moksle, kūryboje. Dievą tikintys žmonės laimės ieško bendraudami su Dievu ir ją randa jo meilėje.
 
Nepasotinta širdis. Žmogus jaustųsi laimingas, jei visa, ko trokšta, turėtų iš karto ir tobulai. Jis trokšta vi­sumos ir niekada nepasitenkina dalimi. Todėl žemiškieji gėriai ir visokios nykstamosios vertybės tik trumpam patenkina didįjį laimės troškimą, greit vėl palikdamos mus alkanus. Kas pa­siekta, nebeturi to žavesio, kuriuo anksčiau viliojo. Todėl nuo­latinis veržimasis į laimę kaitaliojasi su nusivylimais.
 
 Aukščiausias Gėris. Pastovią ir tobulą laimę tegalime rasti bendraudami su Dievu. Dievas yra aukščiausioji Tiesa kuri gali pasotinti tiesos ieškantį protą. Dievas yra pats Gėris ir Grožis, todėl jis gali visiškai nuraminti gėrio ii grožio trokštančią širdį. Jis yra amžinas, todėl negali būt jokios baimės kada nors jo netekti. Žmogus yra Dievui skirtas todėl Dievas mūsų sielai yra tokia būtinybė, kaip kūnui oras ar maistas. Neužgesinamas troškimas gėrėtis Dievu pasireiki sieloje tada, kai ji atsiskirs nuo kūno ir jos nebetrauks žemė: vilionės.
„Sutvėrei mus, Viešpatie, sau, ir nerami mūsų širdis, ko nenurims Tavyje” (šv. Augustinas)’.
 
Dievo kvietimas. Mes, žmonės, esame ribotos būtybės Kyla klausimas, ar mes galime bendrauti su begaliniu Dievu Mūsų tikėjimas sako: pats Dievas, būdamas neapsakomai geras apreiškė save žmonėms ir paskelbė, kad nori savo begaline laime su jais dalytis. Todėl nurodė žmonėms kelią, kuriuo eidami jie gali su Dievu artimai bendrauti bei jo laimę pa­siekti, ir pats teikia tam savo malonės pagalbą.
,.Nesibijok, žmogau! Aš pats esu tavo Gynėjas ir tavasis be galo gausus atpildas” (Pr 15,1).
 
Čia ir anapus. Kol gyvename šioje žemėje, tikime, kad Dievas mus myli, ir tai širdimi patiriame, turėdami švarią bei ramią sąžinę. Po mirties, danguje, akivaizdžiai re­gėsime Dievą ir būsime laimingi jo laime.
„Mes vadinamės Dievo vaikais — ir esame… Mes matysime jį tokį, koks jis yra” (1 Jn 3,1.2).
 
Žemiškojo gyvenimo vertė. Žmogus skirtas ne vien dan­gui, bet ir žemei: dangui — amžinai, žemei—Taikinai. Dangaus laimę tegalime pasiekti tik stropiu darbu, teisingu elgesiu žemėje. Dievas, Amžinasis Kūrėjas, yra žmogui suteikęs kū­rybinių sugebėjimų ir jį paskyręs savojo darbo tę­sėju. Kas nenori darbuotis, kurti, gera žemėje daryti, tas rizikuoja prarasti tikrąją laimę, užsitraukti amžiną nelaimę. Todėl tikėjimas dangumi skatina mus labai vertinti šį žemės gyve­nimą ir tuščiai nepraleisti nė vienos dienos.
 
Gėrybės — dovanos. Šios žemės gėrybės (medžiaginės ir dvasinės) yra mūsų dangiškojo Tėvo dovanos mums, todėl mes, tikintieji, dėkinga širdimi jas priimame, labai vertiname ir stengiamės pagausinti. Ką Dievas sutvėrė, visa yra gera. Blo­gis atsiranda tuomet, kai šio pasaulio gėrybės paverčiamos savitiksliu ir imama jomis naudotis ne pagal Dievo nustatytą tvarką.
 
Tikėjimas ir žmonių santykiai. Tikėjimas Dievu ir am­žinybe įkvepia žmones daryti gera vieni kitiems ir sutartinai kurti žemėje teisingumu ir meile pagrįstą gyvenimą.
Katalikų Bažnyčios vyriausiųjų vadovų — popiežių encikli­kos (programiniai raštai) gina darbo garbingumą ir žmogaus orumą, žmogaus teisę į pakankamą darbo atlyginimą ir socia­linę globą, moko, kad neleistina žmogui ir bendruomenei iš­naudoti tiek pavienius žmones, tiek kuriuos nors visuomenės sluoksnius. Jos skelbia teisingos taikos sukūrimo sąlygas ir išsivysčiusiųjų kraštų pareigą padėti besivystantiems kraštamstaip pat gina žmogaus ir jo sąžinės bei tikėjimo laisvę.
 
Tikėjimas ir darbas. Tikėjimas skatina žmones darbuotis, kurti ir drauge primena žmoniškumo pirmenybę prieš grynai išorinius pasiekimus.
„Pagal Dievo paveikslą sukurtas žmogus įpareigojamas už­valdyti žemę su visais dalykais, kurie jai priklauso, ir valdyti žemę šventai ir teisingai… Žmogus dirbdamas ne tik keičia daiktus ir visuomenę, bet taip pat tobulina save. Jis daug ko išmoksta, išlavina savo sugebėjimus, iškyla viršum savęs. Toks augimas, jeigu teisingai suprantamas, yra brangesnis dalykas, negu išorinės vertybės. Žmogus daugiau vertas yra dėl to, kas jis yra, negu dėl to, ką jis turi. Taigi visi dalykai, kuriuos žmonės daro, ugdydami teisingumą, plėsdami brolybę, siekdami žmoniškesnės santvarkos visuomeniniuose santykiuose, daugiau verti, negu technikos pažanga” (II Vatikano Susirinkimas, KBŠP 34—35; Nut. 145—146).
 
Būsimasis atnaujinimas. Šventasis Raštas ir Bažnyčios mokymas skelbia, kad, pasibaigus mūsų žmonijos gyvenimui šioje žemėje, ateis visų žmonių prisikėlimas ir mūsų pasaulio atnaujinimas, nuskaistinimas, sudvasinimas.
„Mūsų žemė, kuri pavasarį išsiskleidžia lapais ir žiedais, vieną dieną išsiskleis į naują šviesos ir didybės pasaulį. Tai bus amžinasis pavasaris, kurio laukia visi krikščionys. Jis tikrai ateis, nors ir ne tuojau. Todėl mes kasdien kalbame: ‘Teateinie Tavo karalystė!'” (Dž. H. Niumenas).
 
Keli dažnesni katekizmo terminai.
   – Žodis „tikėjimas” reiškia tą žmogaus dvasios nusistatymą, kuriuo jis pripažįsta, jog yra Dievas, aukščiausias Visatos ir žmogaus Viešpats, ir norą palaikyti su juo nuoširdumo bei klusnumo santykius.
   – Žodis „Religija” (tikyba) suprantama vienodo tikėjimo jungiamų žmonių pažiūrų visuma ir tam tikros bendros formos, kuriomis jie palaiko ryšį su Aukščiausiąja Būtybe.
   – Žodis „Išganymas”— išsigelbėjimas, amžinoji laimė.
   – Žodis „Išganytojas”— žmonijos Gelbėtojas, Jėzus Kristus.
   – Žodis „Bažnyčia”— Jėzaus Kristaus įkurta Dievo karalystė žemėje, kuriai priklauso krikščionys — katalikai su savo dvasiniais vadovais ir kuriai neregimai va­dovauja Šventoji Dvasia.
   – Žodis „Krikščionis”—kas Jėzų Kristų pripažįsta savuoju tikėjimo mokytoju bei vadovu ir yra pri­ėmęs Krikšto sakramentą.
   – Žodis „Katalikas”— tai krikščionis, per savo dvasinius vadovus — kunigus ir vyskupus — turintis ryšį su vyriausiuoju Kristaus įsteigtosios Bažnyčios vadovu popie­žiumi.
Panaudota: „Mūsų tikėjimo šviesa” Trumpas Katekizmas Katalikų Šeimoms.

Išleista Vilnius-Kaunas 1980
Tikėjimas – vadovas į laimę Psl. 5-8

Lukšių Šv. Juozapo parapija

Gerbiami Lukšių Šv. Juozapo parapijos tinklapio lankytojai. Nuo šiandien 2023 11 08 dienos 21.00 val. iki 2023 11 09 dienos 9.00 val. mūsų tinklapis turi sustoti veikti dėl priežiūros ir tobulinimo darbų. Atsiprašome, ir Jūsų lauksime ketvirtadienį.