Santuokos
Sakramentas
Apie Santuoką
Šventasis Raštas tvirtina, kad vyras ir moteris sukurti vienas kitam: „Negera žmogui būti vienam“ (Pr 2, 18). Moteris, „kūnas iš jo kūno“, tai yra vyrui lygi, visai jam artima, yra jam Dievo duota kaip „bendrininkė“, atstovaujanti Dievui, kuris mums padeda. „Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie tampa vienu kūnu“ (Pr 2, 24). Kad tai reiškia neišardomą jų dviejų gyvenimų vienybę, parodė patsai Viešpats, primindamas, koks „pradžioje“ buvo Kūrėjo planas: „Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas“ (Mt 19, 6).
Kodėl norinčiam kurti šeimą Kristų tikinčiajam reikalingas Santuokos sakramentas?
Vyro ir moters meilėje atsispindi Dievo ir žmogaus, Kristaus bei Bažnyčios meilė. Kaip Dievas ištikimas žmogui, taip vyras ir moteris Dievo akivaizdoje apsisprendžia vienas kitą visą gyvenimą mylėti, rūpintis ir globoti — priima Santuokos sakramentą. To reikia vyro ir moters sąjungai, vaikų gerovei ir saugumui, kad jie užaugtų mylimais ir mylinčiais žmonėmis.
Gyvenimas be santuokos sakramento tikinčiajam yra nuodėmė. Tokioje poroje vyras ir moteris meluoja vienas kitam, negerbia nei savęs, nei vaikų, nei kito asmens, nei paties Dievo, kuris dovanojo tokį unikalų ir vienintelį gyvenimą, kad prisiimtume atsakomybę už savo ir kito žmogaus ateitį. Intymūs santykiai be santuokos sakramento yra melas, nes lytinio akto metu kūno kalba išreiškiamas visiškas ir iki galo savęs padovanojimas. Be santuokos sakramento lytinis aktas tampa instrumentiniu pasinaudojimu, o tai pažeidžia žmogaus orumą.
Kas gali švęsti Santuokos sakramentą?
Santuokinę sutartį gali sudaryti krikštyti, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus vyras ir moteris, kurie yra dar nesudarę galiojančios bažnytinės santuokos, myli vienas kitą ir tvirtai apsisprendę, yra laisvi sudaryti santuoką ir laisvai pareiškia savo sutikimą. „Yra laisvi“ reiškia:
— niekieno neverčiami;
— neturi prigimtinės arba bažnytinės teisės nurodomų kliūčių.
Abipusį sutuoktinių sutikimą Bažnyčia laiko būtinu elementu „įvykti santuokai“. Jei nėra sutikimo, nėra ir santuokos.
Santuokos sakramento apeigos
Pasitinkant sužadėtinius, giedamas himnas „O Dvasia, Viešpatie, nuženk”. Kunigas ateina prie bažnyčios durų ar kitur pasitikti sužadėtinių ir juos pasveikina Bažnyčios vardu. Prie altoriaus į jungtuvėms skirtą vietą einama procesijos tvarka: patarnautojai, apeigų vadovas, sužadėtiniai, lydimi liudytojų, giminaičių ir kitų. Atėjus prie altoriaus, jis pagerbiamas nusilenkiant. Arba vadovas kunigas pasitinka ir pasveikina sužadėtinius jungtuvėms skirtoje vietoje.
Galima atsisėsti.
Apeigų vadovas ir visi persižegnoja. Vadovas visus pasveikina šiais ar kitais Šventojo Rašto žodžiais:
Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! (1 Kor 1,3)
Visi: Ir su tavimi!
Tada vadovas paragina susirinkusiuosius dalyvauti Santuokos sakramento apeigose. Po to kalba maldą:
IŠKLAUSYK, VIEŠPATIE, mūsų maldavimus ir ant šių savo tarnų (N ir N) išliek savo malonių gausą. Tai, ką tavo altorius sujungs, testiprins jų tarpusavio meilė. Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.
Žodžio liturgija
Skaitomos ištraukos iš Šventojo Rašto, paskui apeigų vadovas aiškina skaitytus tekstus, primindamas krikščioniškosios santuokos svarbą, sutuoktinių meilės kilnumą, Sakramento malonę ir įpareigojimus. Dera, kad Šventojo Rašto ištraukas, išskyrus Evangeliją, skaitytų sužadėtinių artimieji ar bičiuliai.
Santuokos apeigos
Jeigu tuokiasi dvi ar daugiau porų, kiekviena jų yra atskirai klausiama apie sutikimą tuoktis ir atskirai duoda priesaiką. Visiems stovint, vadovas kreipiasi į sužadėtinius:
Jūs atėjote į Dievo namus, kad Bažnyčios įgaliotinio ir čia esančių liudytojų akivaizdoje Viešpats užantspauduotų jūsų nutarimą susituokti.
Anksčiau Krikšto sakramentu Kristus jums suteikė pirminę ir būtiniausią išganymo malonę – jus paskyrė šventam gyvenimui. Šiandien Santuokos sakramentu jus sustiprins amžinai tarpusavio meilei ir ištikimybei tesėti bei kitoms garbingoms susituokusiųjų pareigoms atlikti ir praturtins naujomis dvasinėmis dovanomis.
Tad Bažnyčios vardu kiekvieną klausiu apie jūsų pasiryžimus.
Klausimai prieš priesaiką
Vadovas klausia sužadėtinius, ar jie tuokiasi niekieno neverčiami ir gerai apgalvoję.
Pirmiausia klausiamas sužadėtinis:
N, ar esi rimtai apsigalvojęs, niekieno neverčiamas ir tikrai pasiryžęs vesti šią savo sužadėtinę?
Sužadėtinis: Esu! (Taip!)
Vadovas kreipiasi į sužadėtinę:
N, ar esi rimtai apsigalvojusi, niekieno neverčiama ir tikrai pasiryžusi tekėti už šio savo sužadėtinio?
Sužadėtinė: Esu! (Taip!)
Vadovas klausia abu:
Ar pasižadate santuokos kelyje visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti?
Kiekvienas atsako: Pasižadu! (Taip!)
V.: Ar sutinkate pagal Dievo valią susilaukti vaikų ir juos auklėti, kaip liepia Dievas ir Bažnyčia?
Sužadėtiniai: Sutinkame! (Taip!)
V.: Tesuteikia jums Dievas savo malonės, kad tai, ką pasižadate, būtų jūsų šeimos gyvenimo pagrindas.
Santuokinė priesaika
Vadovas sužadėtinius pakviečia:
Kadangi tikrai ryžtatės sudaryti šventą vyro ir moters sąjungą, paduokite vienas kitam dešinę ranką ir Dievo bei Bažnyčios akivaizdoje vienas kitam prisiekite.
Sužadėtiniai paduoda rankas. Kunigas ant jų uždeda stulą. Kiekvienas prisiekia atskirai.
Sužadėtinis sako:
AŠ, N, IMU TAVE, N, SAVO ŽMONA
IR PRISIEKIU VISADA BŪTI TAU IŠTIKIMAS:
KAI LAIMĖ LYDĖS AR VARGAS SUSPAUS,
KAI SVEIKATA TVERS IR LIGOS SUIMS –
VISĄ GYVENIMĄ TAVE MYLĖSIU IR GERBSIU.
TEPADEDA MAN DIEVAS!
Sužadėtinė sako:
AŠ, N, IMU TAVE, N, SAVO VYRU
IR PRISIEKIU VISADA BŪTI TAU IŠTIKIMA:
KAI LAIMĖ LYDĖS AR VARGAS SUSPAUS,
KAI SVEIKATA TVERS IR LIGOS SUIMS –
VISĄ GYVENIMĄ TAVE MYLĖSIU IR GERBSIU.
TEPADEDA MAN DIEVAS!
Priesaikos patvirtinimas
Vadovas, nuėmęs nuo rankų stulą, sako:
Šią jūsų priesaiką, duotą Bažnyčios akivaizdoje, testiprina Viešpats savo malone ir jus dosniai telaimina.
Kunigas sutuoktinius peržegnoja. Paskui taria:
Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!
Arba:
Šią jūsų priesaiką, duotą Bažnyčios akivaizdoje, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, pirmuosius žmonijos tėvus – vyrą ir moterį – rojuje sujungęs Dievas, Kristaus malone testiprina ir tepalaimina (ir peržegnoja sutuoktinius). Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.
Vadovas kreipiasi į liudytojus:
Jūs, kurie čia esate, būsite liudytojai, kad ši santuoka sudaryta Dievo akivaizdoje ir palaiminta Bažnyčios.
Dabar visi garbiname Dievą:
GARBĖ DIEVUI – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius!
Žiedų palaiminimas ir įteikimas
Vadovas laimina žiedus (ir vainikėlį):
TEPALAIMINA + Viešpats šiuos žiedus, kuriuos vienas kitam įteiksite kaip meilės ir ištikimybės ženklą.
Žiedai (ir vainikėlis) gali būti pašlakstyti palaimintu vandeniu ir pasmilkyti, tada įteikiami jaunavedžiams. Šie juos užmauna vienas kitam ant dešinės rankos bevardžio piršto.
Kiekvienas gali sakyti:
Sutuoktinis: N, imk šį žiedą – mano meilės ir ištikimybės tau ženklą – vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Sutuoktinė: N, imk šį žiedą – mano meilės ir ištikimybės tau ženklą – vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Visuotinė malda
Vadovas pirmiausia pakviečia visus melstis, po to skaitomi maldos prašymai, kuriems pritaria visi apeigų dalyviai. Dera, kad juos skaitytų sutuoktinių artimieji ar bičiuliai.
Jeigu sutuoktiniai nepriims Komunijos, po maldos kalbama „Tėve mūsų“.
Santuokos palaiminimas
Sutuoktiniai atsiklaupia.
Vadovas pakviečia melstis. Visi meldžiasi tyliai. Paskui vadovas, ištiesęs virš sutuoktinių rankas, kalba šią ar kitą palaiminimo maldą:
DIEVE, TU SAVO GALYBE visa iš nieko sukūrei ir pasauliui išmintingus kelius nužymėjai. Sukūrei ir žmogų, į save panašų, sukūrei vyrą ir moterį ir paskelbei, kad jiedu jungsis į neišardomą šeimą ir drauge kurs savo laikinąjį ir amžinąjį likimą.
Dieve, šventąjį santuokos ryšį tu pakėlei į sakramento garbę, kad jis vaizduotų tyrą ir vaisingą Kristaus ir Bažnyčios meilę.
Žmonijos aušroje įsteigęs vyro ir moters sąjungą, Dieve, ją tokia palaima apdovanojai, kad nė žmonių kaltės jos nepanaikino.
Pažvelk dabar meiliai į šiuos jaunavedžius, trokštančius tavo palaimos! Siųsk jiems Šventosios Dvasios dovanų ir įliek savo meilės į jų širdis, kad santuokoje būtų vienas kitam ištikimi.
Papuošk jaunąją N. meilumu bei romumu! Tegul ji sau pavyzdžiu ima šventąsias moteris, kurių žygdarbius šlovina Raštai. Tegul jie visada pasitiki vienas kitu, tegerbia vienas kitą kaip lygiavertį žemės gyvenimo bendrakeleivį, pašauktą į tavo malonę ir šventumą, ir tegul vienas kitą taip myli, kaip Kristus myli Bažnyčią, o Bažnyčia – Kristų. Karštai meldžiame šiems sutuoktiniams, Viešpatie, tavo malonės, kad jie visuomet vienas kitam meilūs ir ištikimi pasiliktų, o kitiems žmonėms duotų skaistaus gyvenimo pavyzdį ir Evangelijos įkvėpti garbingai liudytų Kristų. (Leisk jiems susilaukti įpėdinių, dorai juos išauklėti ir džiaugtis vaikų ir vaikaičių gerove.) Suteik jiems žemėje garbingą amžių, o danguje – nesibaigiančią laimę. Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.
Šventoji Komunija
Jeigu sutuoktiniai priims Komuniją, vadovas eina prie tabernakulio, paima komuninę, pastato ją ant altoriaus ir šiais ar panašiais žodžiais paragina melstis:
Melskimės, kaip Viešpats Jėzus Kristus mus mokė.
Visi kalba „Tėve mūsų“.
Vadovui pakvietus, visi palinki vieni kitiems ramybės.
Tada vadovas, rodydamas Eucharistinę Duoną, sako:
ŠTAI DIEVO AVINĖLIS,
kuris naikina pasaulio nuodėmes.
Laimingi, kurie yra pakviesti į Avinėlio puotą!
Visi kalba:
VIEŠPATIE, NESU VERTAS (verta),
kad ateitum į mano širdį,
bet tik tark žodį,
ir mano siela pasveiks.
Vadovas eina prie sutuoktinių ir kiekvienam jų, rodydamas Eucharistinę Duoną, sako: Kristaus Kūnas.
Priimantysis atsako: Amen
ir priima.
Po to vadovas kalba šią ar kitą maldą:
PASISTIPRINĘ, Viešpatie, prie tavo stalo, meldžiame malonės, kad Santuokos sakramentą šiandien priėmusieji visada laikytųsi tavojo kelio ir žmonėms skelbtų tavo šventąjį vardą. Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.
Pabaiga
Jungtuvių apeigos baigiamos palaiminimu:
TEPALAIMINA jus visagalis Dievas – Tėvas + ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia.
Visi: Amen.
Pabaigoje sutuoktiniai, liudytojai ir vadovas pasirašo Santuokų aktų knygoje.
