31 Eilinis Sekmadienis

Iš Pakartoto Įstatymo knygos. Įst 6, 2-6
Mozė kalbėjo tautai:
„Pagarbiai bijok Viešpaties, savo Dievo, visas tavo dienas ir laikykis visų jo įsakymų, kuriuos tau duodu, kad ilgai išsilaikytumei.
Klausykis tad, Izraeli, laikykis jų ištikimai, kad tau gerai sektųsi ir didžiai daugintumeisi krašte, tekančiame pienu ir medumi, kaip Viešpats, tavo protėvių Dievas, yra tau pažadėjęs.
Klausykis, Izraeli! Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats. Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau.“
Atliepiamoji Psalmė Ps 17 (18). 2-3a. 3bc-4. 47 ir 51ab (P: 2)
P. Myliu tave, Viešpatie, mano stiprybe!
 
„Myliu tave, Viešpatie, mano stiprybe!
Viešpatie, uola manoji, *
mano, tvirtove, gelbėtojau mano! – P.
 
Mano Dieve, prieglobsti mano, kur atrandu pastogę, *
mano skyde, mano išganymo jėga, mano tvirtove!“
Viešpaties šlovingojo šaukiausi *
ir buvau išgelbėtas nuo visų savo priešų. – P.
 
Tegyvuoja Viešpats!
Tebūna pašlovintas jis, uola manoji, *
išaukštintas Dievas, kuris mane išvadavo!
Tu pergales padovanoji savo karaliui, *
rodai ištikimą meilę savo pateptajam. – P.
Iš laiško žydams. Žyd 7, 23-28
Broliai ir seserys!
Ankstesniojo Įstatymo kunigais tapdavo daugelis, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. O kadangi šitas išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę. Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.
 
Mums ir priderėjo turėti tokį Vyriausiąjį Kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus. Jam nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save.
 
Įstatymas skirdavo vyriausiaisiais kunigais žmones, turinčius silpnybių, o po Įstatymo duotos priesaikos, žodis paskyrė amžiams tobulą Sūnų.
Posmelis prieš Evangeliją Jn 14, 23
Aleliuja. –
Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, –
sako Viešpats, –
ir mano Tėvas jį mylės;
ir mes pas jį ateisi. –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Morkų  Mk 12, 28b-34
Anuo metu vienas Rašto aiškintojas priėjo prie Jėzaus ir paklausė jį, koks yra visų pirmasis įsakymas.
Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Antrasis: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu.“
 
Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas.“
 
Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė:
„Tu netoli nuo Dievo Karalystės!“ Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.
Sekmadienio mintys
Širdis – vien tik Dievas
 
Nelengva rašyti apie didįjį meilės įsakymą. Atrodo, jau viskas aišku, akivaizdu ir nieko daugiau nebepridėsi. Antra vertus, kiekvieno, kuris pravers burną kalbėti šia tema ar apie ją rašys, tuoj bus paklausta: o kaip tu pats gyveni, kaip vykdai šį įsakymą? Ir kuris galėtų teigti tai darąs nepriekaištingai?!
 
Rašto aiškintojas klausia Jėzaus, koks yra pats pirmasis įsakymas, o Jėzus atsako pridėdamas ir antrąjį. Kai klausi Dievo, jo atsakymas atveria platesnę perspektyvą, negu tikėjaisi. Jėzui akivaizdu, kad nėra dviejų meilių, o tik viena, skirta Dievui ir apimanti artimą.
 
Jėzus cituoja Pakartoto Įstatymo knygą. Ir pirmiausia kalba ne apie meilę, o apie tai, kad „Viešpats, mūsų Dievas, yra telis Viešpats“. Būtent tai duoda raktą suprasti tolesnius žodžius: mylėk „visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“. „Vienintelis“ siejasi su „visa“. Tai reiškia, kad mūsų sprendimai, suvokimas, pastangos turi būti ne padalinti, o susieti su vieninteliu Dievu ir į jį nukreipti. Senojo Testamento laikais buvo realus pavojus gyvenime paisyti ne vien tikrojo Dievo, bet stengtis įtikti ir kokiam nors kaimyninės tautos dievukui. Dabar apie tai net nepagalvojame, bet esame gal dar labiau „fragmentuoti“ – tiek daug kas užvaldo mūsų mintis, siekius, tiek daug į ką norime atsižvelgti, tiek daug kam patikti. O reikia tik Vieno, nes visa kita bus pridėta.
 
Jėzus pagiria Rašto aiškintoją: „Tu netoli nuo Dievo karalystės.“ „Netoli“ – lyg ir neblogai, bet drauge reiškia, kad dar nepasiekei. Kodėl tik netoli, ko trūksta? Svarbiausio dalyko – įgyvendinimo. Svarbu ne tik žinoti, ką daryti, bet ir taip gyventi. Kaip Įstatymo mokytojui, norėjusiam sužinoti, kas yra jo artimas, taip ir man Jėzus sako: „Eik ir tu taip daryk!“
  • All Posts
  • Šv Raštas
2 Advento Sekmadienis

2 Advento Sekmadienis

Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis -nulygintas.

Skaityti daugiau...
Skaityti daugiau...

End of Content.

Visuotinė malda

Kun.: Brangieji broliai seserys, atmindami svarbiausią įsakymą, vykdykime jį taip pat ir savo malda.
 
Vad.: Meldžiame Tave, Viešpatie, už Bažnyčią, kad ji būtų ištikima Tavo ir žmonių meilės liudytoja pasaulyje.
Visi: Teateinie Tavo Karalystė, Viešpatie!
 
Vad.: Meldžiame Tave, Viešpatie, už popiežių Pranciškų, mūsų vyskupą Rimantą., už visus vyskupus, kunigus ir diakonus, kad jie su meile skelbtų Tavąjį įsakymą bei juo gyventų.
Visi: Teateinie Tavo Karalystė, Viešpatie!
 
Vad.: Meldžiame Tave, Viešpatie, už visus vadovaujančius valstybėms, kad didžiausias jų rūpestis būtų kiekvieno piliečio orumo išsaugojimas.
Visi: Teateinie Tavo Karalystė, Viešpatie!
 
Vad.: Meldžiame Tave, Viešpatie, už vargstančiuosius, kalinamuosius, nusivylusiuosius, kad jų gyvenimą paliestų artimo meilės šiluma.
Visi: Teateinie Tavo Karalystė, Viešpatie!
 
Vad.: Meldžiame, Viešpatie, taikos Ukrainai bei visiems kariaujantiems kraštams.
Visi: Teateinie Tavo Karalystė, Viešpatie!
 
Vad.: Meldžiame Tave, Viešpatie, vieni už kitus ir patys už save, kad mūsų gyvenimą ženklintų Tavo ir kiekvieno žmogaus meilė.
Visi: Teateinie Tavo Karalystė, Viešpatie!
 
Kun.: Dieve, pamilęs pasaulį ir pažadėjęs pasilikti su Tave mylinčiais, nušviesk pasaulio tamsybes savo meilės šviesa ir įkurk tarp mūsų savo Karalystę. Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.