2 Advento Sekmadienis

Iš iš pranašo Barucho knygos. Bar 5, 1-9
Jeruzale, nusivilk savo gedulo ir skurdo drabužį, apsivilk amžinu Dievo šlovės grožiu. Apsigaubk Dievo teisumo skraiste, užsidėk ant galvos Amžinojo šlovės gaubtuvą, nes Dievas parodys tavo spindesį visai žemei. Tu būsi amžinai Dievo vadinama „Ramybe per Teisumą“ ir „Šlove per Dievo garbinimą“.
 
Kelkis, Jeruzale! Atsistok aukštumoje, pažvelk į rytus ir pasižiūrėk į savo vaikus, surinktus iš rytų ir vakarų Šventojo žodžiu ir džiūgaujančius, nes Dievas juos atsiminė. Priešų varomi, jie išėjo pėsti iš tavęs, bet Dievas parves juos tau, nešamus su pagarba tarsi karališkame soste. Nes Dievas nutarė, kad aukšti kalnai ir amžinos uolos būtų sulyginti, daubos ir slėniai užpilti, sulyginant su žeme, idant Izraelis galėtų saugiai žygiuoti gaubiamas Dievo šlovės.
 
Dievo liepimu miškai ir visi kvapūs medžiai teiks Izraeliui pavėsį, nes Dievas džiaugsmingai ves Izraelį, nušviestą savo šlovės, gailestingumo ir teisumo.“
Atliepiamoji Psalmė Ps 125 (126). 1-2ab. 2cd-3. 4-5. 6 (P: 3)
P. Viešpats mums didžių dalykų padarė, –
kokie mes buvom laimingi!
 
Kai Viešpats Ziono tremtinius parvedė, *
mums atrodė lyg sapnas.
Kaip tuomet juokėsi mūsų burnos, *
ir džiaugsmu spragėjo liežuvis! – P.

Tautos tuomet kalbėjo: *
„Viešpats padarė jiems didžių dalykų!“
Iš tikrųjų Viešpats mums didžių dalykų padarė, – *
kokie mes buvom laimingi! – P.
 
Viešpatie, klestėjimą mums vėl sugrąžinki, *
kaip vandenis į išdžiūvusias upes Negebo.
Kas ašarodamas sėja, *
džiūgaudamas nusiima derlių. – P.
 
Eina žmogus ir verkia, *
sėklą nešdamas sėjai,
o sugrįš su džiaugsmu namolei, *
derlingu nešinas pėdu. – P.
Iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams. Fil 1,4-6. 8-11
Broliai ir seserys!
Visuomet, kiekvienoje maldoje, su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas, už jūsų bendradarbiavimą Evangelijos labui nuo pirmosios dienos iki šiandien. Esu tikras, kad tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir pabaigs iki Kristaus Jėzaus dienos.
 
Dievas gali paliudyti, kaip aš jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus nuoširdumu. Ir dabar meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu išmanymu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo garbei ir šlovei.
Posmelis prieš Evangeliją Lk 3, 4. 6
Aleliuja. –
Taisykite Viešpačiui kelią,
ištiesinkite jam takus;
visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą. –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Luką  Lk 3, 1-6
Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui – Abilėnės tetrarchu, prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, pasigirdo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje. Jis apėjo visą Pajor-danę, skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti, kaip parašyta pranašo Izaijo kalbų knygoje:
 
Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis -nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.
Sekmadienio mintys
Reikšmingiausi – paribių mažieji
 
Evangelijos pradžioje išvardinti galingiausieji, pradedant imperatoriumi, viešpatavusiu Romos imperijoje jau penkiolika metų, ir baigiant vietiniais karaliukais. Taip pat ir dvasinė valdžia – vyriausieji kunigai, nuo kurių nemaža dalimi priklausė žydų gyvenimas. Bet… jiems nieko reikšmingo tuo metu neatsitiko! Jie visi tarsi pastumiami į šoną, nes Viešpats kažkur dykumoje surado Zacharijo sūnų Joną. Būtent jam pasigirdo Viešpaties žodis. Kas yra Jonas, palyginti su visais didžiūnais?! Niekam nežinomas keistuolis! Bet Viešpats prakalbina, ką nori ir kur nori. Kaip tik taip jis šaukia savo pranašus. Nors Jonas priklausė kunigų giminei, bet „neįsipaišė“ į jokias hierarchines ir administracines struktūras. Jis, kaip ir visi pranašai, kėlė įtarimą – vieni jais piktinosi, kiti iš jų šaipėsi. Pranašų žodis buvo skirtas žadinti nerimą — sveiką, gerą nerimą: ar tikrai tai, kas nusistovėjo, prie ko esame pripratę, yra teisinga ir gera? Gal gyvenime daug ką reikia atnaujinti, ištiesinti ir išlyginti? Pranašai siekė ne darniai pataikyti į bendrą chorą, o sakyti Dievo tiesą, net jei ji nemaloni. Būtent toks pranašo dvasią turintis Jonas taisys Mesijui kelią. Ne veltui toliau evangelijoje cituojamas kiras pranašas – Izaijas.
 
Skelbdamas atsivertimo krikštą, Jonas Krikštytojas apėjo visą Pajordanę. Ne Jeruzalę ir ne didžiąsias ano meto žydų gyvenvietes, o Pajordanę, t. y. pakraštį, paribį. Atsivertimas prasideda nuo paribių. Tai tarsi priartėjimas prie Jordano, kad dar kartą pakviestų žengti į Pažadėtąją žemę – gerovės ir Dievo garbinimo žemę, kurioje stovi jo šventykla. Tik šį kartą žmonės kviečiami žengti dvasinį žingsnį: pasikeisti ir artėti prie Dievo.
 
Kokiuose mano gyvenimo paribiuose šiandien skamba pranašiškas balsas? Gal verta į jį atkreipti daugiau dėmesio?
  • All Posts
  • Šv Raštas
2 Eilinis Sekmadienis

2 Eilinis Sekmadienis

Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens.“ Jie pripylė sklidinus. Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui.“ Tie nunešė.

Skaityti daugiau...
Skaityti daugiau...

End of Content.

Paremti Lukšių
parapiją

Paremti

Visuotinė malda

Kun.: Brangūs broliai ir seserys, mus, susibūrusius į tikėjimo bendruomenę, Bažnyčia Jono Krikštytojo žodžiais ragina atsiversti. Melskime širdies atvirumo ir ištikimybės malonių.

Vad.: Tegul Kristaus įsteigtoji Bažnyčia ištikimai ir su meile neša Evangeliją nesantaikų kamuojamam pasauliui.
Visi: Prašome Tave, Viešpatie!

Vad.: Te visi tikintieji atsiliepia į Bažnyčios raginimą atsiversti ir atvira Dievo malonei širdimi žengia savo gyvenimo keliais.
Visi: Prašome Tave, Viešpatie!

Vad.: Meldžiame už valstybių vadovus, kad didžiausias jų rūpestis būtų visų žmonių gerovė.
Visi: Prašome Tave, Viešpatie!

Vad.: Melskime už karų ir nesantaikų alinamas šalis. Teįsivyrauja taika visame pasaulyje, o Dievo malonė tegydo sužeistas žmonių širdis.
Visi: Prašome Tave, Viešpatie!

Vad.: Melskime už ligonius, vargšus, prislėgtuosius: tesulaukia artimo rūpesčio, tepaguodžia juos Viešpats.
Visi: Prašome Tave, Viešpatie!

Vad.: Tegul mirusieji mūsų artimieji patiria begalinę Dievo meilę, amžinosios laimės malonę ir prisikėlimo džiaugsmą.
Visi: Prašome Tave, Viešpatie!

Kun.: Viešpatie Dieve, Tu siuntei savo mylimąjį Sūnų Jėzų Kristų į žemę sunaikinti mirtį ir pakviesti visus į gyvenimą. Jo dieviškos meilės šviesa pažadink mus naujam gyvenimui ir vis stipresniam tikėjimui Evangelija. To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.