4 Advento Sekmadienis

Iš pranašo pranašo Michėjo knygos. Mch 5, 1-4a
Viešpats taip sako: „O tu, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs man kils tas, kuris valdys Izraelį; jo kilmė siekia senų senovę, seniai praėjusius laikus. {Todėl jis paliks juos lig laiko, kai įsčiose nešiojanti kūdikį bus pagimdžiusi; tuomet jo giminių likučiai sugrįš pas Izraelio vaikus.} Jis tvirtai laikysis ir ganys savo kaimenę Viešpaties jėga, Viešpaties, savo Dievo, galingu vardu.
Jie gyvens saugiai, nes dabar jo didybė pasieks žemės pakraščius. Jis pats bus taika!“
Atliepiamoji Psalmė Ps 79 (80). 2ac ir 3b. 15-16. 18-19 (P: 4)
P. Dieve, pastatyk mus vėl ant kojų!
Tešviečia mums veidas tavasis,
ir mes išgelbėti būsim!
 
Atgręžk savo ausį, Ganytojau Izraelio, *
Tu, kuris sėdi soste ant kerubų, sušviski.
Parodyk savo galybę, *
ateik mūsų gelbėt! – P.

Atsigręžk vėl į mus, Galybių Dieve!
Pažvelk iš dangaus, pasižiūrėki, *
tuo vynmedžių pasirūpink.
Ateik ir globok, ką tavo dešinė pasodino, *
jauną kamieną, kurį išauginai sau tokį stiprų. – P.

Suteik pagalbą vyrui savo dešiniosios – *
žmogaus sūnui, kurį išauginai sau tokį stiprų!
Tada mes nuo tavęs daugiau nesitrauksim, *
laikyk mus gyvus, kad šlovintume tavo vardą! – P.
Iš Laiško žydams. Žyd 10, 5-10
Broliai ir seserys!
Ateidamas į pasaulį, Kristus byloja: Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes. Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!
 
Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permaldavimo aukų tu nebenori, nemėgsti, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – jis paskui paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios. Jis panaikina viena ir nustato kita. Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.
Posmelis prieš Evangeliją Mt 1, 23
Aleliuja. –
Štai mergelė nešios įsčiose
ir pagimdys sūnų,
ir jis vadinsis Emanuelis – „
Dievas su mumis.“ –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Luką  Lk 1, 39-45
Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą.
 
Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko:
 
„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta.“
Sekmadienio mintys
Marijos pasveikinimas mums
 

Kaip dažnai melsdamiesi sveikiname Mariją: „Sveika, Marija.“ Evangelijoje skaitome, kad pati Marija sveikina Elzbietą. Išgirdusi angelo pasveikinimą ir atsiliepusi į Dievo kvietimą, savo giminaitei ji galėjo perduoti kur kas daugiau nei vien mandagius žodžius. Elzbieta tapo kupina Šventosios Dvasios, kuri jau buvo nužengusi ant Marijos. Kas kartą maldoje sveikindami Mariją, ir mes tarsi esame jos pasveikinami. Ji trokšta, kad būtume kupini Šventosios Dvasios, kad ir mūsų širdys virpėtų iš džiaugsmo.


Nuolat sveikink mus, Marija. Tegul Tavo pasveikinimas mus pasiekia ir keičia. O Palaimintoji, sulaukę Tavo pasveikinimo, esame laimingi, esame palaiminti. Tu iš tiesų sveikini mus savo Sūnaus gimimu. Ir kas galėtų būti nuostabiau už šį pasveikinimui!


Viskas vyksta akimirksniu. „Vos tik“ Elzbieta išgirsta Marijos sveikinimą, „vos tik“ jo garsas pasiekia jos ausis, veikia Šventoji Dvasia, džiaugsmas užlieja net kūdikį įsčiose. Marija iškeliavo skubiai susiruošusi. Panašią skubą matysime Velykų rytą, kai moterys anksti keliaus patepti Jėzaus kūno, mokiniai bėgs prie jo kapo, o kiti paskubomis trauks iš Jeruzalės. Patyręs Dievo veikimą, niekas negali likti abejingas ir pasyvus; žmogus skubiai leidžiasi į kelią – sutikti Jį ten, kur anksčiau net nebūtų galvojęs ieškoti.


Kai išgyvename skausmą, nesėkmę, išsiskyrimą, Dievo klausiame: „Kodėl man tai?“ Elzbieta moko kitokio klausimo: „Iš kur man tai?“ Labai dažnai galėtume klausti: iš kur man tai, kad gyvenu, pažįstu, matau, bendrauju?.. Kad kiekviena diena atneša naujų dovanų?..
Iš kur man tai, kad Tu, Viešpatie, kvieti būti Tavo vaiku?

P. S. Deja, lietuviškas Lk 1, 43 eilutės vertimas „iš kur man ta garbė“ netikslus,
nes graikiškame tekste žodžio „garbė“ nėra.

 

  • All Posts
  • Šv Raštas
Skaityti daugiau...

End of Content.

Paremti Lukšių
parapiją

Paremti

Visuotinė malda

Kun.: Brangūs broliai ir seserys, kartu su Bažnyčia bei vienydamiesi su senovės Išrinktąja tauta ir visų laikų tikinčiaisiais, laukiame ir meldžiame Dievo atėjimo į mūsų pasaulį. Prašykime Viešpatį, kad mūsų laikai būtų dvasinio atsivertimo, taikos ir Dievo palaimos laikai.

Vad.: Melskime už mūsų popiežių, už vyskupus, kunigus, diakonus ir už visą Dievo tautą: teliudija savo gyvenimu šviesą, atėjusią į šį pasaulį.
Visi: Viešpatie, pasigailėk!

Vad.: Tegu tautų lauktojo Išgelbėtojo atėjimas palengvina žmonių kančias ir teatneša visoms tautoms taiką ir saugumą.
Visi: Viešpatie, pasigailėk!

Vad.: Meldžiame už visus kūdikius, kad šį pasaulį išvystų ir jame gyventų apsupti tėvų ir artimųjų meilės.
Visi: Viešpatie, pasigailėk!

Vad.: Tegu Žodis, nešiotas Marijos įsčiose, padeda visoms motinoms vesti savo vaikus į sielos ir kūno išganymą.
Visi: Viešpatie, pasigailėk!

Vad.: Melskime už pavargusius, vilties netekusius, kenčiančius žmones, tegu dangiškojo Kūdikėlio laukimas atgaivina jų širdyse tikėjimą, viltį ir džiaugsmą.
Visi: Viešpatie, pasigailėk!

Vad.: Melskime už sunkiai sergančius ir mirštančius, kad neliktų vieniši, bet patirtų maloningojo Dievo ir mylinčių artimųjų bendrystę ir palaikymą.
Visi: Viešpatie, pasigailėk!

Kun.: Viešpatie Jėzau Kristau, gyvybės kainą sumokėjęs už bendrystę su nupuolusiu žmogum, atnešk šviesą mūsų namams, mūsų parapijai ir visam pasauliui. Tu su Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi: Amen.