Kai mums per išpažintį jau atleista nuodėmių kaltė ir amžinoji bausmė, dar lieka laikinoji bausmė, kuri atliekama arba skaistykloje, arba čia, žemėje, atgailos dvasia kenčiant šio gyvenimo vargus, nelaimes, patiriamas skriaudas; arba ji panaikinama vadinamais atlaidais. Taigi, atlaidai yra panaikinimas laikinos bausmės už jau atleistas nuodėmes. Juos iš Viešpaties Jėzaus, Švč. Mergelės Marijos, apaštalų, tikėjimo bei doros kankinių ir kitų šventųjų nuopelnų lobyno už įvairius maldingus darbus nustato Bažnyčia.
Yra skiriami dvejopi atlaidai: visuotiniai ir daliniai, žiūrint, ar jie skiriami panaikinti visą laikinąją bausmę, ar tik jos dalį.
Visuotinių atlaidų sąlygos.
Norint gauti visuotinius atlaidus, reikia atlikti Bažnyčios nustatytus darbus ar maldas, prieiti išpažinties ir Komunijos, pasimelsti popiežiaus intencija (bent ,,Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“) ir nebūti prisirišusiam prie jokios, kad ir lengvos, nuodėmės.
Visuotinius atlaidus, pvz., galima gauti apeinant kryžiaus kelią. sukalbant bent vieną dalį (penkias paslaptis) rožančiaus bažnyčioje arba bendrai šeimoje ar grupėje, ir daugeliu kitų atvejų, kurie skelbiami bažnyčiose. neišpildoma kuri nors iš aukščiau minėtųjų sąlygų, gaunami tik daliniai atlaidai.
Daliniai atlaidai.
Dalinių atlaidų prasmė tokia, kad Bažnyčia iš savojo lobyno prideda mūsų veiksmams antra tiek, kiek jie patys turi atlyginamosios vertės.
Dalinių atlaidų Bažnyčia skiria už įvairias maldas ir geruosius darbus; nebūtina žinoti, už ką atlaidai paskirti, pakanka noro gauti visus atlaidus, kuriuos tik galima.
Labiausiai atmintini tie atlaidai, kuriuos galime gauti kasdien ir bet kada. Juos gauname:
1. kai, atlikdami savo darbus ar kentėdami vargus, keliame širdį į Dievą;
2. kai sušelpiame stokojančius, paguodžiame liūdinčius, pamokome nežinančius;
3. kai atgailos mintimi išsižadame kokio malonumo;
4. kai mokomės ar mokome tikėjimo tiesų, pagarbiai naudojamės Bažnyčios pašventintais daiktais (rožiniais ir kt.).