Lukšių Šv. Juozapo parapija
EUCHARISTIJA
Dalyvavimas Šv. Mišiose
Kas įvyksta per šv. Mišias?
Per šv. Mišias yra atnaujinamas visas Kristaus gyvenimas. Per Mišias mes turime tą pačią laimę, kaip žmonės, kurie matė Kristų, vaikščiojantį po miestus ir miestelius, skelbiantį žmonėms dieviškąjį mokslą, gydantį ligonius, prikeliantį numirėlius, už mus kenčiantį ir mirštantį ant kryžiaus. Todėl dalyvaudami Mišiose prisiminkime, kad esame Kristaus akivaizdoje, matome Jo gyvenimą, kančias ir mirtį už mus.
Kristus užgimė iš Švenčiausios Mergelės Marijos. Taip pat ir per šv. Mišias. Išganytojas lyg gimte užgimsta kunigo rankose ir yra gyvas ant altoriaus.
Kadangi po konsekracijos ant altoriaus yra gyvas Kristus, kunigas puola ant kelių, pagarbindamas savo Išganytoją, pamaldžiai iškelia Jį aukštyn, rodo susirinkusiems žmonėms, kad ir jie Kristų pagarbintų. Kunigas rodo Išganytoją, pasislėpusį duonos ir vyno pavidaluose taip pat, kaip ir šv. Marija rodė Jį suvystytą vystykluose piemenėliams, kad ir jie Jį pagarbintų kaip Dievą, kaip savo Išganytoją.
Kristaus nusižeminimas per Mišias yra begalinis. Tapdamas žmogumi, Kristus paslėpė savo Dievystę, o Mišiose Jis paslepia ir savo žmogystę, Jis pasirodo duonos ir vyno pavidalais.
Kodėl Kristus per Mišias tarsi prisidengia duonos ir vyno pavidalais?
Todėl, kad Jis norėjo pasilikti su mumis ir būti mūsų sielai maistas ir gėrimas, o žmogui pats patogiausias maistas ir gėrimas yra duona ir vynas. Kiek daug žmonių bijotų artintis prie Kristaus, jei Jis būtų tikros išvaizdos su dieviška didybe. Dabar Jis pasiliko tokiuose pavidaluose, kurie nesukelia žmogui jokios baimės.
Taigi nuo Mišių vidurio, t. y. po konsekracijos ant altoriaus nebėra nei duonos nei vyno, bet yra Kristus, kurį pagarbino trys Karaliai, kurį senelis Simeonas laikė rankose, kurį Švč. Marija Jeruzalės šventykloje aukojo Dievui Tėvui. Kristus per šv. Mišias daro stebuklus: duoną ir vyną perkeičia į savo Kūną ir Kraują.
Šv. Mišios yra ta pati auka, kurią Kristus paaukojo savo dangiškajam Tėvui, kentėdamas kančias ir mirdamas ant kryžiaus Kalvarijoje. Skirtumas čia tik tas, kad ant kryžiaus Kristus aukojo save Dievui Tėvui kruvinu būdu, išliedamas už mus savo Kraują, o per šv. Mišias jis save aukoja nekruvinu būdu. Auka ant kryžiaus įvyko vieną kartą, o Mišių auka gali būti sudabartinama daug kartų. Mirdamas ant kryžiaus, Kristus atpirko visus žmones, o šv. Mišios teikia mums tuos nuopelnus, kuriuos Išganytojas įgijo mirdamas ant kryžiaus.
Atsimink, skaitytojau, kad šv. Mišios nėra vien tik Išganytojo kančių ir mirties atvaizdas ar prisiminimas. Mišios yra tos pačios Jėzaus kančios, ta pati Jo mirtis, kuri įvyko ant kryžiaus Kalvarijos kalne. Galime tikrai sakyti, kad per kiekvienas Mišias Kristus miršta už mus, bet ne kruvinu, o mistiniu būdu. Šv. Grigalius sako: „Kristus, prisikėlęs iš numirusių, daugiau nebemiršta tokiu būdu, kaip mirė ant kryžiaus praliedamas savo Kraują. Per Mišias Jis pakartoja savo kančias ir mirtį už mus mistiniu būdu.“
Kada dalyvauti Šv. Mišiose?
Paprastomis dienomis nėra tikros pareigos dalyvauti Mišiose. Ir kas jų neklauso, nenusideda, bet tik netenka didžių dangiškų turtų. Sekmadieniais ir privalomais šventadieniais dalyvauti Mišiose yra griežta pareiga. Kad tą pareigą atliktume, reikia Mišiose dalyvauti su prideramu pamaldumu. Ir jei kas be didelės priežasties apleido Mišias šventadienį, tas sunkiai nusidėjo. Atsimink, kad ta priežastis, kuri gali tave išvaduoti nuo pareigos šventą dieną dalyvauti Mišiose, turi būti tikrai svarbi ne vien tavo, bet ir Dievo akyse. Nemanyk, kad bet kokį niekniekį Dievas pripažins svarbia priežastimi. Dėl to neapgaudinėk pats savęs!
Kaip dalyvauti šv. Mišiose?
Nors Mišių vertė yra begalinė ir kiekvienas tų dangiškų turtų gali semti kiek norėdamas, tačiau žmogus pasisemia dangiškų turtų ne begalinę daugybę, bet pagal savo pasiruošimą, pamaldumą. Juo žmogus yra doresnis, juo su didesniu pamaldumu dalyvauja Mišiose, tuo daugiau malonių gauna per šv. Mišias.
Kad geriau pasinaudotume šv. Mišių turtais, reikia turėti gerą valią. Tu prašai, kad būtų paaukotos Mišios, sakysime, už vaiko sveikatą. To negana. Mat kiekvienos Mišios turi atlyginti už nuodėmes, sumažinti ar panaikinti už jas bausmę. Šitąją Mišių galybę paskirk sau ar tam, kuriam nori, kad Dievas atleistų nupelnytąsias bausmes. Todėl bus geriau, jei šitaip sakysi: „Viešpatie, prašau per šitas Mišias sugrąžinti vaikui sveikatą, o atlyginančioji Mišių galybė tebūnie man pačiam, kad tuo atsilyginčiau Dievui už bausmes, kurias nusipelniau savo nuodėmėmis.“
Kadangi Mišių galybė yra begalinė, nesibijok prašyti Dievo malonių, kad ir didžiausių. Prašyk, kad liktum doras, šventas, kad įgytum amžiną dangaus laimę ir t. t.
Jei, Dievui padedant, ir pats labai stengsiesi, kad taptum doras, šventas, žinok, kad tavo išganymas yra neabejotinas.
Šv. Mišiose reikia dalyvauti su didžiu susikaupimu. Todėl dalyvaudamas Mišiose atmesk į šalį visus žemiškus rūpesčius, mąstyk, kad kartu su Marija ir kitais Kristaus sekėjais eini j Kalvarijos kalną, kur Išganytojas ir tavo Teisėjas po valandėlės pradeda už tave savo baisias kančias, kad tu taptumei išganytas.
Gerai dalyvausime Mišiose ir daug dangiškų nuopelnų įgysime, jei apmąstysime Kristaus kančias, jei akimis, mintimis ir širdimi seksime visa, kas vyksta ant altoriaus, jei melsimės su gilia pagarba, gyvu tikėjimu, žadindami savyje karštą Dievo meilę.
Labai gerai yra per Mišias priimti Švenčiausiąjį Sakramentą, jei esi atlikęs išpažintį. O jei to negali, tad sužadink savo širdyje nuoširdų gailestį už nuodėmes ir susivienyk su Kristumi bent dvasine Komunija.
