1 Advento Sekmadienis

Iš iš pranašo Jeremijo knygos. Jer 33, 14-16

„Štai! Ateina dienos, – tai Viešpaties žodis, – kai aš ištesėsiu pažadą, duotą Izraelio namams ir Judo namams.
Tomis dienomis, atėjus laikui, atželdinsiu Dovydui teisumo atžalą. Jis įvykdys krašte teisingumą ir teisumą. Tomis dienomis Judas bus išgelbėtas ir Jeruzalė gyvens saugiai. Štai yra vardas, kuriuo ji bus vadinama: ‘Viešpats yra mūsų teisumas!“

Atliepiamoji Psalmė Ps 24 (125). 24-5aba. 8-9. 10 ir 14 (P: 1)
P. Į tave, Viešpatie, keliu savo širdį.

Parodyk, Viešpatie, man savo kelią, *
mokyk mane takais tavo eiti.
Vesk savo tiesa, tu mane mokyk, *
nes esi Dievas, Gelbėtojas mano. – P.

Viešpats yra teisus ir geras, *
todėl jis klystantiems kelią parodo.
Veda kukliuosius takais teisingais *
ir moko juos savo kelio. – P.
 
Visi Viešpaties takai yra tiesa ir meilė ištikimoji *
tiems, kas jo Sandoros laikos ir įsakams paklūsta.
Viešpats yra pagarbiai jo bijančiųjų bičiulis, *
patvirtinantis jiems savo Sandorą. – P.
Iš iš šventojo apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško tesalonikiečiams. 1 Tęs 3, 12 – 4, 2
Broliai ir seserys!
Viešpats tepraturtina jus ir tepripildo meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, kad jūsų širdys būtų tvirtos ir nepeiktino šventumo mūsų Dievo ir Tėvo akyse, kai ateis mūsų Viešpats Jėzus su visais savo šventaisiais.
 
Pagaliau, broliai ir seserys, prašome ir raginame jus Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir patikti Dievui, – o jūs taip ir elgiatės, – tai darykite vis daugiau pažangos! Jūs juk žinote, kokių nurodymų esame jums davę Viešpaties Jėzaus vardu.
Posmelis prieš Evangeliją Ps 84 (85). 8
Aleliuja. –
Viešpatie, parodyk mums savo ištikimąją meilę
ir mus išgelbėk! –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Luką  Lk 21, 25-28. 34-36
Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams:
„Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.
 
Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų busimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje.“
Sekmadienio mintys
Budėti ir melstis
 
Atrodytų, adventas – toks šviesus naujos pradžios laukimo metas, o evangelija prabyla apie sukrečiančią ir gąsdinančią pabaigą: ženklus dangaus šviesuliuose, baisų audringos jūros šniokštimą. Kaip tik tada netikėtai ir paradoksaliai suskamba raginimas: .Atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.“ Žinoma, baisieji įvykiai gąsdina, bet jie žymi Žmogaus Sūnaus atėjimą ir jo Artumas išvaduoja iš stingdančios, prie žemės lenkiančios baimės. Panašiai nutiko ir turtingam jaunuoliui, kuris išsigando raginimo viską parduoti, išdalyti vargšams ir tuomet sekti Jėzumi. Atsisakyti to, ką turiu, – labai sunku, bet svarbiausia yra ne tai, o sekti paskui Jėzų, būti su juo. Sukrečiantys įvykiai įgauna visai kitą prasmę, kai žinome, jog Jėzus yra ir bus su mumis.
 
Laukiant tos ypatingos dienos reikia saugotis, kad širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir… kasdienių rūpesčių. Koks keistas rinkinys! Pirmieji išvardinti dalykai suprantami. Svaigalai neleidžia pažinti tikrovės, iškreipia jos vaizdą. Apsvaigęs žmogus negali ne tik saugiai vairuoti, bet ir teisingai gyventi. Jis nesureaguos į kylančius iššūkius. Bet kodėl paminėti kasdieniai rūpesčiai? Ar galėtume gyventi niekuo nesirūpindami? Vis dėlto, jei visas dėmesys nukreiptas vien į kasdienybės smulkmenas, žvilgsnis tampa iškreiptas. Kasdieniai rūpestėliai nuslopina patį didžiausią ir šviesų rūpestį — sutikti ateinantį Žmogaus Sūnų, jį atpažinti, sekti paskui jį. Todėl adventas prasideda raginimu budėti ir melstis. Budintis žmogus yra atidus, sąmoningas, pastabus viskam, kas vyksta. O tas, kuris meldžiasi, save ir visą tikrovę susieja su Dievu, atsiveria jam, pasitiki ir remiasi juo. Lai — užduotis ir kvietimas prasidedant naujiems liturginiams metams.
  • All Posts
  • Šv Raštas
2 Advento Sekmadienis

2 Advento Sekmadienis

Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis -nulygintas.

Skaityti daugiau...
Skaityti daugiau...

End of Content.

Paremti Lukšių
parapiją

Paremti

Visuotinė malda

Kun.: Broliai ir seserys, pradėję advento kelionę, maldaukime, kad sugrįžęs Viešpats rastų mus budinčius.

Vad.: Maldaujame, kad visi krikščionys, vienybėje su popiežiumi ir vyskupais, atsilieptų į kvietimą atsiversti, susitaikyti su Dievu bei artimu ir visuomet būtų pasiruošę Kristaus sugrįžimui.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Vad.: Maldaujame, kad valstybių ir tarptautinių bendrijų vadovai atpažintų visuomenėje vyraujantį skurdą, laisvės ir taikos troškimą bei rimtai įsipareigotų kovai už teisingumą ir ramybę.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Vad.: Maldaujame, kad laukdami Viešpaties atėjimo, nesileistume užvaldomi išsiblaškymo, paviršutiniškumo ir nenuklystume nuo tiesos kelio.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Vad.: Paveskime Dievui ligonius, vargšus, badaujančius, karų varginamus žmones ir tuos, kuriems gresia pavojus keliaujant.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Vad.: Maldaujame, kad mūsų sielos visada būtų budrios ir visuomet pasiruošusios Tave išvysti veidas į veidą.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Kun.: Išklausyk, o Tėve, savo vaikus, besiilginčius, kad ateitų Tavo Karalystė, pripildyk savąja Dvasia, kad būtume tvirti tikėjimu, ištvermingi viltimi, veiklūs meile. Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.