28 Eilinis Sekmadienis

Iš Išminties knygos. Išm 7, 7-11
Meldžiausi, ir man buvo suteiktas supratimas,
šaukiausi {Dievo} pagalbos,
ir atėjo pas mane išminties dvasia.
Ją vertinau labiau, negu skeptrą ir sostą,
o turtus palyginti su ja laikiau niekais.
Nelyginau jos net su brangakmeniu,
nes visas auksas prieš ją
tėra tik žiupsnis smilčių,
o sidabras prieš ją vien tik molis.
 
Mylėjau ją labiau už sveikatą ir grožį,
vertinau ją daugiau negu dienos šviesą,
nes jos spindesys niekad negęsta.
Drauge su ja atėjo man visa, kas gera,
ir iš jos rankų – nesuskaičiuojami turtai.
Atliepiamoji Psalmė Ps 66 (90). 12-13. 14-15. 16-17 (P: 14)
P. Savo gerumu pasotink mus, Viešpatie,
kad giedotume iš džiaugsmo.
 
Išmokyk mus savo dienas suskaičiuoti, *
kad įgytume išmintingą širdį.
Viešpatie, sugrįžki! Ar ilgai dar? *
Būk savo tarnams gailestingas. – P.

Savo gerumu pasotink mus auštant,
kad giedotume iš džiaugsmo *
per dienų dienas, kol gyvensim.
Duok mums tiek laimės, kiek suteikei skausmo *
per visą mūsų nelaimių metą. – P.

Tenušvinta mums, tavo tarnams, tavųjų darbų didingumas, *
o tavo garbinga galybė – mūsų palikuonims.
Viešpatie, mūsų Dieve, malonė visur mus telydi:
padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus, – *
mūsų triūsą palaimink! – P.
Iš laiško žydams. Žyd 4, 12-13

Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų ir teisia širdies sumanymus bei mintis. Jam nėra jokių paslėptų padarų, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą.

Posmelis prieš Evangeliją Mt 5, 3
Aleliuja. –
Palaiminti beturčiai dvasia,
nes jų yra Dangaus Karalystė. –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Morkų  Mk 10, 17-30
Anuo metu, Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną“
Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės.“
 
Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane.“ Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.
 
Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo Karalystę!“ Mokiniai buvo nustebinti jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku patekti į Dievo Karalystę! Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo Karalystę“
 
Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada galės išsigelbėti?“
Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma.“
 
Tada Petras sakė jam: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave.“
Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekio
jimais) ir busimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo.“

Sekmadienio mintys

Dievo karalystė – jau šiandien
 
Žmogus klausia, ką turi daryti, kad laimėtų amžinąjį gyvenimą, o Jėzus po pokalbio su juo komentuoja, kad sunku įeiti, patekti į Dievo karalystę. Laimėti gyvenimą, patekti į Karalystę – nėra vien skirtingi žodžiai. Žmogus nori gyventi kuo ilgiau ir net amžinai, todėl jam rūpi patekti į gyvenimą, kuris nesibaigia. Bet toks „amžinasis gyvenimas“ – lyg dabartinio pratęsimas ar tobulesnis jo variantas. Ką daugiau galėtume įsivaizduoti?! O Jėzus kviečia j visai kitokį, Dievo teikiamą gyvenimą – Dievo karalystę. Ši Karalystė nėra vien ta mūsų egzistencijos dalis, kuri prasidės po kūno mirties, bet ypatinga tikrovė, pranokstanti viską, ką galime įsivaizduoti. Ši Dievo tikrovė jau dabar yra ir veikia ten, kur pradeda galioti palaiminimų dėsniai, evangelinės meilės logika. Jau dabar, tebegyvendami žemės „karalystėje“, tam tikra prasme galime įeiti į Dievo karalystę ir, žinoma, viliamės joje pasilikti. Turtingiems sunku į ją patekti ne todėl, kad kada nors šv. Petras neįleis jų pro dangaus vartus, o todėl, kad dabar jie pasitenkina savo turtais ir nesistengia, nelaiko reikšmingu dalyku eiti į šią Karalystę.
 
Nustebusius ir išsigandusius mokinius Jėzus drąsino, kad „tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“. Panašiai angelas Gabrielius kalbėjo Marijai: „Dievui nėra negalimų dalykų.“ Kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, pradėti sūnų senatvėje, kaip Elzbietai, ir, žinoma, pradėti ir pagimdyti sūnų nepažinus vyro, kaip Marijai, – tai vis žmogui neįmanomi dalykai. Atrodo, lyg Viešpats žaistų su žmogumi: parodo nuostabius, bet neįmanomus dalykus, o kai šis nusimena, sako: „Dievas tai gali padaryti.“ Vis dėlto tai tiesa. Mes žvelgiame iš savo žmogiškumo žemumos, o Viešpats iškelia į dieviškas aukštumas, nuo kurių atsiveria visai kiti akiračiai. Todėl ten, kur viskas atrodo ribota ir baigta, kur pasijuntame lyg akligatvyje, Dievas gali atverti nepalyginamai toliau vedantį kelią.
  • All Posts
  • Šv Raštas
2 Advento Sekmadienis

Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis -nulygintas.

Skaityti daugiau...

End of Content.

Visuotinė malda

Kun. Broliai ir seserys, visas pasaulis yra Dievo sukurtas ir Jo garbei turi tarnauti. Melskime, kad Kristaus Bažnyčia duotų gausių vaisių visame pasaulyje.

Vad.: Meldžiame, kad Bažnyčia visame pasaulyje neštų Dievo gailestingumo, meilės, taikos ir šventumo vaisių.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
 
Vad.: Melskime, kad Bažnyčios ganytojai, Šventosios Dvasios globojami, visada būtų uolūs Viešpaties vynuogyno darbininkai.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Vad.: Meldžiame tikėjimo dvasios ir atsakomybės jausmo visiems tikintiesiems, kad jie Bažnyčioje darbuotųsi visu uolumu.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Vad.: Meldžiame, kad mūsų jaunimas ir tėvai būtų atsakingi bendruomenės nariai, aktyviai dalyvautų liturgijoje ir parapijos veiklose.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Vad.: Išmokyk mus, Viešpatie, blogį nugalėti gerumu.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Kun.: Viešpatie Dieve, mokyki mus džiaugtis kiekvienu žmogumi, ištvermingai laikytis sunkiose valandose ir nepamiršti Tavęs, kai aplankys sėkmė. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi.: Amen.