Lukšių Šv. Juozapo
parapijos istorija

Veliuonos seniūnas Adomas Tadėjus Chodkevičius 1735 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Veliuonos parapijos filija (Prūsijai užėmus Užnemunę – Sintautų filija). Lukšiuose 1839–1855 m. kunigavo rašytojas Antanas Tatarė (1805–1889 m.). Jis 1845 m. pastatė parapinę mokyklą, kurioje 1864–1866 m. mokėsi ir Jonas Basanavičius.
Pagal Kalvarijos apskrities architekto Leopoldo Salkovskio projektą 1860–1862 m. ir 1870–1877 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statybą prižiūrėjo architektas J. F. A. Bojanovskis. Bažnyčia 1901 m. gerokai remontuota. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. Jis 1907 m. įsteigė biblioteką – skaityklą, suaugusiųjų vakarinius mokymo kursus, iki 1911 m. įsteigė ir išlaikė senelių prieglaudą. 
1914 m. pastatyti žiburiečių namai su vaidinimų sale, arbatine, kepykla. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta, 1917–1918 m. suremontuota.
 
Iki 1930 m. atstatytas žemesnis bokštas. 1931 m. įsigyti nauji vargonai, suremontuotas vidus. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia apleista, 1977–1978 m. kunigo Antano Akevičiaus, politinio kalinio, rūpesčiu suremontuota. 

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, daugiausia turi neogotikos bruožų, kryžminio plano, vienabokštė, su apside. Vidus 3 navų, dengtų skliautais. Šventoriaus tvora plytų mūro.

Lukšių parapijos istorija, išleista V3 STUDIJA, Kaunas 2008 metai. Skirta Lukšių parapijos 200 metų jubiliejui Knygos sudarytojas ir pratarmės autorius Vytautas Armonavičius Knygos leidybą parėmė Šakių rajono savivaldybė,

P.S. Šią knygą galite paskaityti paspaudę ant knygos viršelio. Knyga pateikiama PDF formatu, todėl norėdami atidaryti, turi būti jūsų įrengynyje įdiegta „Adobe Reader“, arba kita programa atidaranti PDF fornatą.