Jėzus Kristus, Visatos Valdovas
Kristus Karalius

Iš Antrosios Samuelio knygos. 2 Sam 5, 1-3
Anomis dienomis visos Izraelio giminės atėjo i Hebroną pas Dovydą ir tarė: „Štai mes esame tavo kūnas ir kraujas. Jau anksčiau, Sauliui esant mūsų karaliumi, tu išvesdavai į žygį ir parvesdavai iš žygio Izraelį. Tau Viešpats tarė: ‘Tu būsi mano tautos Izraelio ganytojas, tu būsi Izraelio karalius!“
 
Visi Izraelio seniūnai atėjo i Hebroną pas karalių. Karalius Dovydas sudarė su jais sandorą Hebrone Viešpaties akivaizdoje, ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi.
Atliepiamoji Psalmė Ps 121 (122). 1-2. 4-5. (P.:plg. 1)
P. Į Viešpaties Namus džiaugsmingai keliaukim.
 
Džiaugiausi, kai buvo man pasakyta: *
„Į Viešpaties Namus keliaukim!“
Štai jau įkėlėme koją – *
tavo vartuose, Jeruzale, stovim! – P.

Kopia į ją gentys – Viešpaties gentys,
kaip įsakyta Izraeliui, *
kad padėkotų Viešpaties vardui.
Ten pastatyti teismo sostai, *
Dovydo namų sostai. – P.
Iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams. Kol 1, 12-20
Broliai ir seserys!
Dėkojame Dievui Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus Karalystę. O jame mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą.

Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos tvarinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi.

Ir jis yra Kūno – Bažnyčios Galva. Jis – pradžia, mirusiųjų pirmgimis, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darydamas jo kryžiaus krauju taiką, -per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.
Posmelis prieš Evangeliją Mk 11, 10
Aleliuja. –
Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo
Dovydo Karalystei! –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Luką  Lk 23. 35-43
Anuo metu seniūnai tyčiojosi iš Jėzaus kalbėdami: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“
Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius.“
Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“
Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs.“
Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo Karalystę!“
Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“
Sekmadienio mintys
„Atmink mane…”
 
„Žmonės stovėjo ir žiūrėjo.“ Stebėti mirties bausmės vykdymą šiandien atrodytų didžiausia barbarybė, nepriimtinas dalykas. Tik praeityje su įdomumu žiūrėdavo, kaip kariami, kryžiuojami žmonės, kertamos galvos. Tačiau tai nereiškia, kad neliko abejingumo kitam, net esančiam prie mirties slenksčio, kad niekas nebejaučia paniekos, kad nebėra susidorojimo pačiu žiauriausiu būdu. Visa tai, deja, išliko, niekur nedingo. Bet į tai negera, nesinori žiūrėti…

Paradoksalu, kad krikščionys dabar yra kviečiami žiūrėti į Nukryžiuotąjį – „tą, kuris buvo pervertas“. Matydami jį, keičiamės patys ir imame ‘kitaip žvelgti į daugelį dalykų. Dykumoje Dievo paliepimu Mozė įmetė medžio gabalą į druskingą vandenį, ir jis tapo geriamas — „saldus“, kaip rašoma Išėjimo knygoje. Jėzus, ištiesęs rankas ant kryžiaus medžio, pavertė jį ne tik priimtinu, bet „saldžiu“ („saldus medi, vinys saldžios, keliama saldi našta“), t. y. gaivinančiu, teikiančiu gyvybę, kaip gėlas vanduo. Žvelgti į kryžių, kaip ir jį priimti, tapo ne lengviau, bet palaimingiau.

Žvelgdamas į kryžių, puoselėju didžiulę viltį, kad Jėzus atmins mane pirmiausia ne Teisėjo soste ir ne Visagalio dešinėje, o būtent ant kryžiaus, kaip žadėjo šalia jo nukryžiuotam nusikaltėliui. Jėzus priėmė ir man skirtą bausmę, kad galėtų nusivesti į amžinojo Tėvo rojų.
  • All Posts
  • Šv Raštas
Skaityti daugiau...

End of Content.

Paremti Lukšių
parapiją

Paremti

Visuotinė malda

Kun.: Broliai ir seserys, Kristaus Karaliaus šventėje susirinkę, melskime, kad į mūsų žemę ateitų Jo Karalystė.

Vad.: Viešpatie, pašventink savo Bažnyčią, tepriartina prie Kristaus visus žmones ir tebūna dieviškos šviesos šaltinis visoms tautoms.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Vad.: Jėzau, Taikos kunigaikšti, sugriauk neapykantos sienas, atverk santarvės ir taikos kelią.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Vad.: Kūno ir sielos Gydytojau, stiprink ligonius, padėk ištverti kenčiantiems priespaudą, neteisybes ir nesėkmes.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Vad.: Viešpatie Jėzau, priimk į Tėvo namus visus mirusiuosius.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!

Kun.: Viešpatie Jėzau, savo kančia ir mirtimi mus atpirkęs bei paliudijęs Kryžiaus pergalę prieš šio pasaulio sąmyšius, suteik savo tikintiesiems meilės ir drąsos kurti žemėje Dievo Karalystę ir pagal jos įstatymus ištikimai gyventi. Tu su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi: Amen.