Pakopos, vedančios į laimę

Anglijos karalius Jurgis V įrašė vienam draugui į Bibliją šiuos žodžius: „Laimės paslaptis – daryti ne tai, kas patinka, bet išmokti mėgti tai, ką reikia daryti.“
Daugelis žmonių mano, kad laimė yra tarsi klystžvakė, kurią esą galima atrasti nuolat jos ieškant. Bet laimės surasti negalima. Nėra aukso puodų vaivorykštės gale, kaip manėme būdami vaikai. Auksas iškasamas iš žemės arba su dideliu vargu išplaunamas iš kalnų upelio.
 
Jėzus kartą pasakė savo mokiniams: Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta (Mt 6, 33). „Visa tai“, ką Jis čia mini, yra dalykai, teikiantys žmonėms laimės ir saugumo jausmą: valgis, gėrimas, drabužiai, pastogė. Jėzus mums liepia nepadaryti šių dalykų gyvenimo tikslu, bet „ieškoti Jo karalystės“, o šios reikmės bus patenkintos savaime. […]
 
Kuo dažniau skaitome įžangą į Kalno pamokslą (Mt 5, 3–12), tuo daugiau atrandame paslėptos išminties ir dar labiau įsitikiname, kad skaitydami su malda, nuoširdžiai apmąstydami ir pritaikydami patiriame vis didesnę laimę. Apibendrindami laimės paslaptį, kaip ji atskleidžiama palaimos priesakuose, apžvelkime keletą pakopų, vedančių į visavertį gyvenimą.
 

Pripažinkite dvasinį neturtą

Nesakykite išdidžiai: Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko nestokoju (Apr 3, 17). Atsiminkite, jog jūsų pačių teisumas yra lyg suteršti skudurai. Išganymas suteikiamas ne už darbus, bet tai yra Dievo dovana. Nuolat palaikykite mintyse pirmąjį palaimos priesaką: Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė (Mt 5, 3). Dievas vertina žmones, atsižvelgdamas į jų nuolankumą, o ne į gebėjimus ar laimėjimus.

Tikrai žinokite, kad esate priėmę Kristų

Atsiminkite, kad mus išgano ne atmintinai kartojami tikėjimo išpažinimai, ne kultūra ir netgi ne dorovė. Mus išgano Kristus. Biblija sako: Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą (Jn 1, 12). Sakysime, jūs norite plaukti iš Amerikos į Angliją laivu „Karalienė Elžbieta“. Galite nuvykti į Niujorką ir gauti informacijos apie tą laivą. Galite būti tvirtai įsitikinę, kad tai saugus, patikimas laivas ir kad tūkstančiai keleivių jau yra perplaukę juo Atlanto vandenyną. Netgi galite viešai pareikšti savo pasitikėjimą juo: „Aš tikiu, kad tai geras laivas ir jis nugabens mane į Angliją.“ Tačiau net visa tai padarę, jūs galite niekada neperplaukti Atlanto.

Nepakanka žinoti apie Kristų. Nepakanka būti įsitikinusiam, kad Jis yra pasaulio Išganytojas. Nepakanka žodžiais patvirtinti, jog tikite Jį, – taip daro žmonės, sukalbėdami Apaštalų tikėjimo išpažinimą. Nepakanka tikėti, kad Jis yra išgelbėjęs kitus. Jūsų tikėjimas Kristumi nėra iš tikrųjų veiksmingas tol, kol nepaskiriate Jam savo gyvenimo ir nepriimate Jo kaip savo Išganytojo.

Pasitikėjimą banku jūs geriausiai pademonstruosite padėdami į jį savo pinigus. Tikėjimą gydytoju parodysite pasikliaudami juo, kai susergate. Pasitikėjimą laivu įrodysite įlipdami į jį ir kur nors nuplaukdami. Savo tikėjimą Kristumi jūs geriausiai išreikšite pavesdami Jam savo gyvenimą ir be jokių išlygų priimdami Jį savo Išganytoju.

Išlaikykite nuolankią dvasią

Biblija sako: Tikra auka Dievui – susigraudinusi dvasia; Tu, Dieve, nepaniekinsi širdies, susigraudinusios ir atgailaujančios (Ps 51, 19). Tegu plūsta iš jūsų širdies nuolatinė išpažinimo srovė. Atsiminkite, kad apaštalas Jonas rašo kaip tik krikščionims: Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių (1 Jn 1, 9).

Gerai išauklėtas žmogus, padaręs ką nors netinkama, tuojau pat mandagiai atsiprašo. Jei išauklėtas vyriškis svečiuose suklumpa netyčia užkliudęs damos koją, jis juk nelauks visą savaitę, norėdamas pasakyti: „Atsiprašau!“ Jis tuojau pat atsiprašys.

Nusikaltę Dievo įstatymui, pasakę skaudų žodį arba gal tik įsileidę nedorą mintį, turėtume tuojau pat išpažinti šią nuodėmę Dievui. Ir, kaip sako Jo žodis, Jis atleis, apvalys jūsų širdį ir keis jus, kad darytumėtės panašūs į Jėzų.

Būkite jautrūs kitų reikmėms

Krikščionio santykius vaizduojančiame trikampyje Dievas yra pirmoje vietoje, kiti žmonės antroje, o mūsų „aš“ – trečioje. Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais (Rom 12, 15). Būkite užjaučiantys, tolerantiški ir suprantantys kitus. Atsiminkite trečiąją laimės paslaptį: Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti.

Nėra gyvenime didesnio džiaugsmo, kaip džiaugsmas dalytis su kitais. Nesidžiaukite, kad daug turite, kai milijonai pasaulyje turi per mažai. Skaitydami Bibliją kaskart prisiminkite, kad milijonai žmonių jos neturi ir negali skaityti. Kai girdite skelbiant Evangeliją, turėkite omenyje, kad daugiau nei pusė pasaulio gyventojų niekada nėra girdėję Evangelijos. Dalykitės savo gyvenimu, lėšomis ir maldomis su tais, kuriems reikalinga pagalba. […]

Gyvenkite Dievui patikėtą gyvenimą

Šiuo klausimu Biblija pasisako labai aiškiai ir tiksliai. Ji sako: Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote, ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą (Rom 6, 16).

Vienas Dovydo Livingstono (David Livingstone, 1813–1873, britų misionierius ir Afrikos geografijos tyrinėtojas – red. past.) draugas pasakė: „matydamas Livingstoną gyvenant pagal Kristaus žodį „palik viską ir sek mane“, aš net to nenorėdamas tapau krikščioniu.“ Dievui pavestas gyvenimas yra didžiausias iššūkis pasauliui.