Pauliaus Laiške filipiečiams yra cituojamos ištraukos iš Krikšto giesmės. Joje Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus tapimas Žmogumi aprašomas kaip kelias – iš „viršaus” – „žemyn”: taigi nuo Dievo link žmonių ir vėl nuo žmonių „aukštyn”: „Jis, turėdamas Dievo prigimtį… ir tapdamas panašus į žmones… Jis nusižemino, būdamas klusnus iki mirties, iki Kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas Jį išaukštino… kad Jėzaus Vardui priklauptų kiekvienas kelis Danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: JĖZUS KRISTUS YRA VIEŠPATS!” (plg. Fil 2, 6-11).

Savo Laiške galatams Paulius „Jėzaus gyvenimą” aprašo vienu vieninteliu saki­niu: „atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, paval­dų Įstatymui… ir kad mes įgytume įsūnystę” (plg. Gal 4, 4-5).

Dar aiškiau apie tai savo bendruomenei rašo Jonas: „O Dievo Meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo Viengimį Sūnų…taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją” (1 Jn 4, 9; 14).

Du kiti Evangelistai, Matas ir Lukas, pasirenka toms bendruomenėms, kurioms jie rašo, suprantamą formą. Jie pasakoja, kaip Jėzus atėjo į pasaulį ir ką Jo Atėjimas reiškia žmonėms, kurie Dievo Valia turėjo tam tikrą vaidmenį Jo Sūnaus žemiškajame gyvenime. Savo Evangelijas jie pradeda „Vaikystės aprašy­mu” (Mt 1 – 2; Lk 1 – 2).4.1

Dievo Sūnus ateina į pasaulį
Jėzaus Gimimas pradeda visiškai naują Dievo ryšio su mumis, žmonėmis, isto­rijos periodą. Todėl ir mūsų metus mes skaičiuojame „po Kristaus gimimo”. Per žmogų Jėzų iš Nazareto Dievas atėjo į pasaulį kaip mūsų brolis. Todėl apie Jo Gimimą negalima kalbėti, nekalbant apie Dievą. Net Matas ir Lukas neįstengia papasakoti apie Jėzaus Gimimą taip, kaip paprastai pasakojama apie kokio nors žmogaus vaikelio gimimą. Savo Evangelijose jie pasakoja ne tik tai, kas atsitiko, bet – visos Tiesos vardan – ir tai, ką šis įvykis reiškia Dievo planuose.
  

* Lukas pasakoja apie angelą Gabrielių, Dievo atsiųstą pas Mergelę Mariją į Nazaretą. Jis kreipiasi į Ją „Malonėmis apdovanotoji” ir pasako, kad Šventosios Dvasios malone Ji taps Motina: „Šventoji Dvasia nužengs ant Tavęs, ir Aukščiausiojo Galybė pridengs Tave savo šešėliu” (Lk 1, 35).

Lukas liudija, kad Marija pasako „Taip” Dievo planui ir tiki, kad Dievui nėra neįmanomų dalykų. Jis pasakoja, kaip Marija ir Juozapas atvyksta j Betliejų ir kaip karaliaus Dovydo gimtinė tampa Jėzaus gimtuoju miestu; pasakoja apie piemenis, kuriems tą Išsipildymo Naktį atsiveria Dangus, apie žemėje pasigirdusią angelų šlovinimo giesmę ir vėl apie žydų tautos piemenis, aptikusius Mariją, Juozapą ir Kūdikį (Lk 2, 1-20).
 

* Matas aprašo, kaip Juozapas – dailidė, Marijos sužadėtinis, – per sapną sužino, ko iš jo nori Dievas: jis, didžiojo karaliaus Dovydo palikuonis, turi suteikti vardą Dievo Sūnui, priklausomybę Dovydo giminei ir tapti Kūdikio Globėju (Mt 1, 18-24). Matas pats matė, kad Jėzumi netikėjo Jo tautos dauguma. Tačiau jis taip pat patyrė, kad buvo visų tautų žmo­nių, iškeliavusių ieškoti Jėzaus ir Jį suradusių. Ne tik po Jo Mirties ir Prisikėlimo! Todėl Matas pasakoja apie žvaigždę, į Betliejų iš tolimų kraštų atvedusią astrologus, atnešusius Jėzui, Žydų Karaliui, savo dova­nas. Taip pat jis rašo, kad Erodas, Jeruzalėje reziduojantis karalius, nori nužudyti Kūdikėlį Jėzų. Todėl Marija ir Juozapas su Kūdikiu pabėga į Egiptą (Mt 2).Šventąją Naktį angelai paskelbė:„Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas.Jis yra Viešpats Mesijas”.  Evangelija pagal Luką 2, 11