Malda yra širdies troškimas, tiesus žvilgsnis į dangų, dėkingumo ir meilės šauksmas tiek išmėginimuose, tiek džiaugsmuose.
Popiežius Pranciškus peržvelgė įvairias Evangelijų vietas, parodydamas maldos svarbą Jėzaus gyvenime, cituodamas paties Viešpaties žodžius apie maldą. Šiuo Viešpaties mokymu, veiksmais ir žodžiais turime vadovautis ir mes.
Santykis su Dievu keičia mus pačius, taip pat keičia ir mūsų santykius. Malda – jeigu ji yra reguliari – perkeičia mūsų žvilgsnį, ji mus moko būti dėmesingus, moko klausytis ir matyti. Netgi paprasčiausi dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nereikšmingi, nuolat meldžiantis yra matomi visai kitoje šviesoje.
Rytų krikščionių Tradicija labai plačiai aprašo santykį tarp maldos patirties ir Eucharistijos. Du graikų autoriai, broliai Kalikstas ir Ignacijus Xanthopulos, maldą net įtraukia į Bažnyčios sakramentų sąrašą ir teigia, jog malda yra tarp Krikšto sakramento ir Eucharistijos.