Mes tikime ir išpažįstame: Jėzus iš Nazareto yra Mesijas, Dievo Sūnus. Visada Jis buvo ir viešpatavo kartu su Tėvu.
Enciklika (tikėjimas ir protas) rašo: „Tikėjimas ir protas – tai lyg du sparnai, kuriais žmogaus dvasia pakyla į tiesos kontempliavimą. Pats Dievas įkurdino žmogaus širdyje troškimą pažinti tiesą, kurio galutinis tikslas – pažinti Jį patį, idant žmogus, pažindamas ir mylėdamas Dievą, pasiektų pilnutinę tiesą ir apie save“
Norėdami skaityti daugiau, spauskite Žiūrėti
Žmogus yra būtybė, gebanti kalbėti, mąstyti Dievą, būtybė, gebanti, melstis, mylėti ir juoktis…
Prašiau visokių daiktų, kad gyvenimas būtų džiaugsmingas.
Tačiau man davė gyvenimą, kad galėčiau džiaugtis visokiais dalykais.
Aš negavau nieko, ko prašiau.
Tačiau gavau viską, ko man reikėjo.
Bažnyčia yra visuotinė, t. y. katalikiška, nes joje yra Kristus.
Bažnyčia yra viena, nes jos pradas ir pavyzdys yra vieno Dievo vienybė Asmenų Trejybėje; Bažnyčios steigėjas ir Galva – Jėzus Kristus, vėl suburiantis visas tautas į vieną kūną; jos siela – Šventoji Dvasia, suvienijanti visus tikinčiuosius į bendrystę Kristuje. Ji turi vieną tikėjimą, vieną sakramentinį gyvenimą, vieną apaštališkąją įpėdinystę, vieną bendrą viltį, vieną ir tą pačią meilę.
Katalikiška yra kiekviena dalinė Bažnyčia (t. y. vyskupija arba eparchija), kurią sudaro krikščionių bendruomenė, esanti tikėjimo ir sakramentų bendrystėje su vyskupu, įšventintu pagal apaštališkąją įpėdinystę, ir su Romos Bažnyčia, „pirmaujančia meilėje“ (šv. Ignotas Antiochietis).
Visuotinei Dievo tautos vienybei įvairiais būdais priklauso arba priskirti visi žmonės. Katalikų Bažnyčiai pilnatviškai priklauso tas, kas yra susivienijęs su ja tikėjimo išpažinimo, sakramentų, bažnytinio valdymo ir bendrystės ryšiais, turėdamas Kristaus Dvasią. Pakrikštytieji, pilnatviškai neįgyvendinantys šios katalikiškos vienybės, palaiko tam tikrą, nors ir netobulą, bendrystę su Katalikų Bažnyčia.