Švenčiausias Sakramentas
Kas yra Švč. Sakramentas
Tai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas. Jėzus per Paskutinę Vakarienę, savo kančios išvakarėse, mylėdamas savuosius iki galo, norėdamas su jais visada pasilikti, įsteigė Eucharistiją, duodamas valgyti Duoną – Jo Kūną ir gerti iš Vyno taurės – Jo Kraujo taurės. Tai daryti Jėzus kvietė Jo atminimui.
Šventoji Komunija – tai visų, kurie valgo palaimintą Duoną, vienybės su Kristumi ir tarpusavio bendrystės patirtis. Kas priima Šv. Komuniją, tampa Kristaus Kūno ir Kraujo dalininkais ir sudaro vieną Kūną – Bažnyčią.
Kam teikiamas Eucharistijos (Švenčiausiasis) sakramentas?
Šv. Mišių metu kiekvienam pakrikštytam, sulaukusiam pakankamo protinio subrendimo ir žinančiam pagrindines katalikų tikėjimo tiesas tikinčiajam, esančiam malonės būklėje, t. y. neturinčiam sunkių nuodėmių.
Eucharistiją priimdami sutinkame patį Kristų, į jį panašėjame. Taip tikinčio žmogaus gyvenimas pripildomas malonės, stiprybės, ramybės ir paties Dievo. Priimdami Eucharistiją, ruošiamės dangaus karalystės pilnatvei ir garbei, vis labiau atsiveriame dieviškajam gyvenimui, bendrystei su Dievu ir su kitais broliais bei seserimis.
Priimantiems Eucharistiją (Švenčiausiąjį sakramentą) būtina žinoti:
Katalikų Bažnyčioje pakrikštytieji asmenys turi pareigą sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti šv. Mišiose, nebent tam sutrukdytų svarbi priežastis (pvz., liga, kūdikio, sunkaus ligonio ar neįgalaus žmogaus priežiūra). Šv. Mišiose galima dalyvauti ne tik sekmadienio ar iškilmės dieną, bet ir jos išvakarėse (pvz., šeštadienio vakare), kai švenčiama Eucharistija ir jau minima rytdienos šventė.
Bažnyčia tikintiesiems labai pataria priimti šv. Komuniją kiekvieną kartą, kai tik jie dalyvauja Eucharistijos šventime. Kiekvienas, kuris priima Eucharistiją, turi būti malonės būvyje (sąžinėje jaustis nepadarius jokios sunkios nuodėmės). Jei žmogus padaręs bent vieną sunkią nuodėmę, prieš priimdamas Eucharistiją, turi atlikti išpažintį (priimti Atgailos sakramentą).
Kiekvienas, sąmoningo amžiaus sulaukęs Katalikų Bažnyčios narys turi įsipareigojimą bent vieną kartą per metus atlikti išpažintį ir priimti Eucharistiją. Kas sąmoningai nepaiso šios pareigos, sunkiai nusideda.
Priimant Eucharistiją tikinčiajam svarbu deramai pasiruošti: laikytis pasninko (iki Eucharistijos priėmimo 1 val. nieko nevalgyti; vandenį ir vaistus galima gerti), deramai apsirengti, pagarbiai elgtis, maldingai nusiteikti, susikaupti, gailėtis dėl visų nuodėmių, pilnai, sąmoningai ir aktyviai dalyvauti šv. Mišiose (įdėmiai klausytis Šv. Rašto skaitinių, homilijos, atsakinėti į kreipinius, kartu su dalyvaujančiais atlikti reikiamus liturginius gestus).
Priėmus Eucharistiją, patį Viešpatį, reikia bent kelias minutes susitelkti padėkos maldai. Padėkoti galima tyloje, mintimis, giedant drauge su choru ar bendruomene bei savais žodžiais ar maldaknygės maldomis.
Šventosios Komunijos priėmimo sąlygos
Eucharistija, kuri žmonijoje tęsia ir atnaujina Kristaus velykinę paslaptį, yra nuodėmių atleidimo ir visokios malonės šaltinis. Kas nori priimti Viešpaties Kūną, kad gautų velykinio sakramento vaisius, privalo artintis tyra sąžine ir tinkamu dvasiniu nusiteikimu.
Dėl to Bažnyčia įsako: „Nė vienas sunkiai nusidėjęs, nors ir gailėtųsi, neturi artintis prie šventosios Eucharistijos, pirma neatlikęs sakramentinės išpažinties”. Jeigu verčia būtinybė ir nėra galimybės atlikti išpažintį, pirmiau tegul sužadina tobulą gailestį ir pasiryžta artimiausiu laiku atskirai išpažinti visas sunkias nuodėmes, kurių negali išpažinti dabar.
Kasdien ar dažnai priimantiems šventąją Komuniją dera pagal aplinkybes reguliariai prieiti Atgailos sakramento.
Eucharistiją tikintieji turi įsivaizduoti kaip vaistą, išvaduojantį iš kasdienių kalčių ir saugantį nuo mirtinųjų nuodėmių; be to, jie turi žinoti, kokiais liturgijos, ypač Mišių, atgailos momentais gali naudotis.
Prieš priimdami šventąją Komuniją tikintieji bent vieną valandą turi nevalgyti ir negerti (išskyrus vandenį).
Eucharistinis pasninkas arba susilaikymas nuo bet kokio maisto bei alkoholinių gėrimų sutrumpinamas iki 15 minučių:
1) ligoniams, net ir galintiems vaikščioti ligoninėse ar namuose;
2} senyvo amžiaus tikintiesiems namuose ar prieglaudose;
3) sergantiems kunigams, net ir galintiems vaikščioti, arba senyvo amžiaus kunigams tiek celebruojant Mišias, tiek priimant šventąją Komuniją;
4) ligonių ir senyvo amžiaus žmonių slaugyto jams bei jų artimiesiems, norintiems drauge priimti šventąją Komuniją, jei negali vieną valandą pasninkauti29.
Vienybę su Kristumi, kuriam tas Sakramentas skiriamas, reikia išlaikyti per visą krikščioniškąjį gyvenimą, kad krikščionys, tikėjimo šviesoje nuolat apmąstydami gautąją dovaną, Šventosios Dvasios vadovaujami, kasdieniu gyvenimu Dievui dėkotų ir gausių meilės vaisių duotų.
Kiekvienam pasistiprinusiam šventąja Komunija patariama dar kurį laiką pasimelsti, kad toliau gyventų padėkos Dievui nusiteikimu, kuris išreiškiamas Mišiomis.