Apie Šv. Mišias
Kas yra Šv. Mišios
Tai tikroji Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūno ir Kraujo auka, kurią jis įsteigė, kad per amžius iki jo atėjimo tęstųsi Kryžiaus auka, taip patikėdamas savo Bažnyčiai savo Mirties ir Prisikėlimo atminimą. Tai vienybės ženklas, meilės ryšys, Velykų puota, per kurią priimamas Kristus, siela pripildoma malonės ir suteikiamas amžinojo gyvenimo laidas.
Šv. Mišios yra Kristaus kančios ir mirties ant kryţiaus bei Kristaus prisikėlimo prisiminimas ir sudabartinimas
Šv. Mišios susideda iš dviejų skirtingų dalių: žodžio liturgijos ir aukos liturgijos.
Žodžio liturgijoje:
meldžiamės,
klausome Dievo pamokymų
ir išpažįstame tikėjimą.
Aukos liturgija turi 3 veiksmus:
a) atnašavimą,
b) perkeitimą,
c) Komuniją.
„Mūsų Išganytojas Paskutinės vakarienės metu, tą naktį, kurią buvo išduotas, įsteigė eucharistinę savo kūno ir kraujo auką. Taip jis pratęsė savo kryžiaus auką per amžius, iki ateis, ir mylimajai Sužadėtinei Bažnyčiai patikėjo savo mirties ir prisikėlimo atminimą – maldingumo sakramentą, vienybės ženklą, meilės jungtį, velykinį pokylį, kuriame priimamas Kristus, siela pripildoma malonės ir gaunamas būsimos garbės laidas.“
Kad įvykdytų, ką buvo Kafarnaume pažadėjęs: duoti mokiniams savo Kūną ir Kraują, Jėzus pasirinko Velykų metą: Taip atėjo Neraugintos duonos diena, kai reikėjo pjauti Velykų avinėlį. Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums Velykų vakarienę.“ […] Nuėję jie […] parengė Velykų stalą. Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo Karalystėje.“ […] Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui.“ Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22, 7–20).
Kaip Jėzus įsteigė Šv. Mišias?
Surinkęs apaštalus Paskutinės vakarienės menėje, Jėzus paėmė duoną į savo rankas, laužė ir davė jos jiems, tardamas: „Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.“ Paskui jis paėmė į savo rankas taurę vyno ir tarė: „Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios Sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.“
Kaip vadinamas šis sakramentas?
Neišmatuojamas šio sakramento turtingumas išreiškiamas įvairiais pavadinimais, perteikiančiais atskirus jo aspektus. Labiausiai paplitę šie: Eucharistija, šventosios Mišios, Viešpaties vakarienė, Duonos laužymas, Eucharistijos šventimas, Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo atminimas, Šventoji Auka, Šventoji ir dieviškoji liturgija, Šventieji slėpiniai, Švenčiausiasis altoriaus Sakramentas, šventoji Komunija.