
4 Velykų Sekmadienis
Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama.
„Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.
Taigi jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės. Aš tad jį nuplakdinsiu ir paleisiu.“ Tuomet jie visi ėmė šaukti: „Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!“
Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!
Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas.