24 Eilinis Sekmadienis
Šv. Kryžiaus Išaukštinimas

Iš Skaičių knygos. Sk 21, 4b-9
Izraelitams kelionėje pradėjo kristi nuotaika. Jie ėmė bruzdėti prieš Dievą ir Mozę, murmėdami: „Kam gi jūs išvedėte mus iš Egipto? Kad mes išmirtume toje dykynėje, kur nėra nei duonos, nei vandens? Mes šleikštuojame nuo to prėsko valgio.“
Tada Viešpats užleido tautą nuodingomis gyvatėmis. Jos ėmė gelti žmones, ir daug izraelitų išmirė. Žmonės ėjo pas Mozę ir prašė: „Mes nusidėjome, kildami prieš Viešpatį ir tave. Melski Viešpatį, kad jis išgelbėtų mus nuo gyvačių.“ Ir Mozė meldėsi už tautą.
Viešpats atsiliepė Mozei: „Pasidirbink gyvatę ir iškelk ant vėliavos koto. Kiekvienas įgeltasis, pažvelgęs į ją, išliks gyvas.“ Taigi Mozė padirbino iš vario gyvatę ir iškėlė ant vėliavos koto. Dabar, kas, gyvatės įgeltas, pažvelgdavo į varinę gyvatę, – išlikdavo gyvas.
Atliepiamoji Psalmė Ps 77 1-2. 34-35. 36-37. 38 (P: plg. 7b)
P. Neužmirškime Dievo stebuklų!

Klausyk, mano tauta, ko tave aš mokinsiu,
ką ims burna mano byloti, – dėmėkis.
Mano lūpos aiškins pavaizdais,
paslaptis senųjų amžių atskleisiu. – P.

Galabijami imdavo Dievo ieškoti,
grįždavo glaustis prie jojo.
Atsimindavo, kad uola jiems yra Dievas
ir vaduotojas – Dievas, Aukščiausiasis. – P.

Jie gerindavosi jam savo burna,
meluodavo savo liežuviais.
Netiesios jam jų būdavo širdys,
jo Sandorai nebūdavo klusnūs. – P.

Tačiau Dievas pasigailėdavo, dovanodavo kaltę,
nenorėdavo jų sunaikinti.
Kaskart sulaikydavo savo rūstybę,
nebaigdavo viso apmaudo lieti. – P.
Iš iš šventojo apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško tesalonikiečiams. 1 Tęs 3, 12 – 4, 2
Kristus Jėzus, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: „Jėzus Kristus yra Viešpats!“
Posmelis prieš Evangeliją
Aleliuja. –
Garbiname tave, Viešpatie Jėzau Kristau,
ir šloviname tave,
kad šventuoju kryžiumi
atpirkai pasaulį. –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Joną  Jn 3, 13-17
Jėzus pasakė Nikodemui:
„Niekas nebuvo pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą.
 
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.“
Sekmadienio mintys
Jonas Paulius II.
Apaštališkasis laiškas SALVIFICI DOLORIS apie krikščioniškąją žmogiškosios kančios prasmę,
 
Jeigu žmonių akimis kryžius buvo Kristaus pažeminimas, tai Dievo akyse jis reiškė jo išaukštinimą. Ant kryžiaus Kristus atliko ir galutinai įvykdė savo misiją: įvykdydamas Tėvo valią jis kartu pasiekė ir savo pilnatvę. Silpnume pasireiškė jo jėga, o pažeminime -visa jo mesijinė didybė. (…) Kristaus Prisikėlimas atskleidė „busimojo amžiaus šlovę” ir drauge patvirtino „kryžiaus išaukštinimą”: pačioje Kristaus kančioje paslėptą šlovę, kuri kaip anksčiau, taip ir dabar dažnai atsispindi žmogiškoje kančioje kaip žmogaus dvasinės didybės išraiška. Šią šlovę liudija ne tik tikėjimo kankiniai, bet ir daugybė tų, kurie kartais net be tikėjimo į Kristų kenčia ir paaukoja gyvenimą už tiesą ar teisingą reikalą. Visų šių žmonių kentėjimai akivaizdžiai paliudija nepaprastą žmogaus orumą.
  • All Posts
  • Šv Raštas

Paremti Lukšių
parapiją

Paremti

Visuotinė malda

Kun.: Melskime dvasios šviesos, kad Kristaus kryžius mums nebūtų nei papiktinimas, nei kvailystė, bet tikrasis Dievo vaikų kelias.

Vad.: Melskime už Bažnyčią ir jos tarnus, kad visada tinkamai ir su meile skelbtų žmonėms Kryžiaus paslaptį.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
 
Vad.: Dieve, meldžiame už visų tautų žmones ir mus pačius, kad tikėjimo šviesos apšviesti gyventume tarpusavio meilėje ir taikoje bei su neblėstančiu troškimu mylėti Viešpatį.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!

Vad.: Melskime už visus kenčiančius, artimųjų netekusius, karo baisumų sužeistus, sunkiai sergančius ir apleistus bei vienišus žmones – tegu, Dievo paguodos stiprinami bei sulaukę žmonių pagalbos ir meilės, turi gyvenimo vilties.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!

Vad.: Viešpatie, išmokyk džiugiai kurtis mūsų tikėjimo bendruomenėms, kad su meile sutiktume ir priimtume visus norinčius ateiti, pamatyti, mokytis ir su mumis pasilikti.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!

Vad.: Melskime Dievo malonės suprasti, kad kiekvieną kančią galime pakelti, jei su pasitikėjimu žvelgsime į Jėzaus kryžių, per kurį Jis nugalėjo pasaulį.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!

Vad.: Meldžiame už mūsų mirusius artimuosius – suteik jiems, Viešpatie, amžinąjį gyvenimą.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!

Kun.: Viešpatie Jėzau, savo kančia ir mirtimi mus atpirkęs bei paliudijęs Kryžiaus pergalę prieš šio pasaulio sąmyšius, suteik savo tikintiesiems
meilės ir drąsos kurti žemėje Dievo Karalystę ir pagal jos įstatymus ištikimai gyventi. Tu su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi: Amen.