6 Velykų Sekmadienis

Iš Apaštalų darbų. Apd 15, 1-2.22-29
Anomis dienomis iš Judėjos atvyko žmonių, kurie įtikinėjo brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti.“ Kilo nesutarimų ir didelių ginčų tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie iš anų nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.
 
Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu. Tai buvo Judas, vadinamas Barsabu, ir Šilas, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių. Jiems įteikė tokį raštą:
„Apaštalai ir vyresnieji broliai siunčia sveikinimą Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje gyvenantiems broliams, kilusiemsiš pagonių. Sužinoję, jog kai kurie iš mūsų nuvykę asmenys, mūsų neįgalioti, savo kalbomis pasėjo jūsų sielose nerimą bei sąmyšį, mes, bendrai susirinkę, nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus kartu su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi, kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas. Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš gyvu žodžiu. Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“
Atliepiamoji Psalmė Ps 24 (125). 24-5aba. 8-9. 10 ir 14 (P: 1)
P. Dieve, tave tegarbina tautos, –
visos tautos tave tešlovina!.
 
Tebūna Dievas mums maloningas,mus tepalaimina, *
mums tešviečia jo veidas;
tegu tavo kelią žemė pažįsta; *
o visos tautos – tavo išganymą. – P.

Džiūgaus ir krykštaus žmonės iš džiaugsmo,
nes tu tautas valdai teisingai, – *
žemėje tu vesi žmones. – P.

Dieve, tave tegarbina tautos, – *
visos tautos tave tešlovina!
Telaimina mus Dievas, *
tebijo pagarbiai jo visa žemė. – P.
Iš Apreiškimo šventajam apaštalui Jonui. Apr 21, 10-14. 22-23
Angelas nunešė mane dvasios jėga ant didelio ir aukšto kalno, ir parodė man šventąjį miestą Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus, nuo Dievo, žėrinčią Dievo šlove. Jos švytėjimas tarsi brangakmenio, tarsi jaspio akmens, tviskančio kaip krištolas. Ji apjuosta dideliu, aukštu mūru su dvylika vartų, o ant vartų dvylika angelų ir užrašyti dvylikos Izraelio giminių vardai. Nuo saulėtekio pusės treji vartai, nuo žiemių treji vartai, nuo pietų treji vartai ir nuo saulėlydžio treji vartai. Miesto mūrai turi dvylika pamatų, ant kurių užrašyti dvylikos Avinėlio apaštalų vardai.
 
Bet aš jame nemačiau šventyklos, nes Viešpats, visagalis Dievas, ir Avinėlis yra jo šventykla. Miestui apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jį apšviečia tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis.
Posmelis prieš Evangeliją Jn 14, 23
Aleliuja. –
Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, –
sako Viešpats, –
ir mano Tėvas jį mylės;
ir mes pas jį ateisime –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Joną  Jn 14, 23-29
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs.
 
Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.
 
Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau: aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus! Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą, nes Tėvas už mane aukštesnis. Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę.“
Sekmadienio mintys
Viešpaties buveinė žmoguje
 

„Mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.“ Apie Jeruzalės šventyklą buvo sakoma, kad ten yra paties Viešpaties buveinė! Dabar Jėzus sako, kad Dievas gyvena ne kokiame nors statinyje, bet pačiame žmoguje. Žmogus — Dievo šventykla, susitikimo su juo ir maldavimo vieta. Daug kartų girdėta, bet pribloškiamai didinga! Drauge tai baugina ir drąsina.

Net kelis kartus Jėzus mokiniams sakė, kad jam reikės kentėti. Šį kartą girdime priminimą, kad jam reikia iškeliauti pas Tėvą ir kad jis grįš pas mus. Jėzus apie tai kalba dar prieš visus įvykius, idant tikėtume. Tik mylintis asmuo gali taip rūpestingai stengtis užbėgti už akių, duoti ženklą, nuorodą jau iš anksto, dar prieš įvykstant, – kad padėtų, kad apsaugotų. Panašiai Senojo Testamento pranašai kalbėjo apie Mesijo atėjimą ir ragino jam ruoštis, Jėzaus pasiųsti septyniasdešimt du mokiniai ėjo į miestus ir kaimus, kur jis pats ketino vykti. O pats Viešpats per mūsų sąžinę širdies gilumoje prabyla perspėdamas, kai mūsų kelias mus tolina nuo jo.
  • All Posts
  • Šv Raštas
Skaityti daugiau...

End of Content.

Paremti Lukšių
parapiją

Paremti

Visuotinė malda

Kun.: Broliai ir seserys, paskatinti meilės, kuria Dievas mus myli, apkabinkime malda visus Bažnyčios ir pasaulio reikalus.
 
Vad.: Melskime už Bažnyčią, ant dvylikos apaštalų pamatų pastatytą šventąjį Miestą; Avinėlis teatkuria pažeistą jos vienybę.
Visi: Viešpatie, duok mums savo ramybę!
 
Vad.: Melskime už vyskupus, drauge su popiežiumi mums vadovaujančius; tegul jie nestokoja meilės ir atjautos artimui, tegu savo pavyzdžiu uždega šalia esančius žmones sekti Kristų ir skelbti Evangeliją.
Visi: Viešpatie, duok mums savo ramybę!
 
Vad.: Melskime už Lietuvos ir visų valstybių vadovus – tegu dirba savo šalies labui ir siekia visuotino gėrio.
Visi: Viešpatie, duok mums savo ramybę!
 
Vad.: Melskime už vargstančiuosius – tegul Viešpats paskatina žmones atverti jiems širdį ir suteikti konkrečią pagalbą.
Visi: Viešpatie, duok mums savo ramybę!
 
Vad.: Melskime už vienišuosius; tegu sulaukia dėmesio ir meilės iš žmonių, tesuranda nusiraminimą ir pilnatvę
Viešpatyje.
Visi: Viešpatie, duok mums savo ramybę!
 
Kum: Viešpatie, mylėdami Tavo Sūnų, mes džiūgaujame Jo šlove ir meldžiame, kad Jo žiburys būtų šviesa mūsų gyvenimo keliui. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.
Visi: Amen.