Dievo Gailestingumas

Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimt­mečio pradžia… Ispanijoje plieskiasi pilietinis karas, Sovietų Rusijoje kyla antroji raudonojo teroro banga, o Vokie­tijoje kalasi nacizmo daigai… Dabar mes jau žinome, kas įvyks, kai neapykanta suvešės. 

Dievo Gailestingumo Vainikėlis

Dievo Gailestingumo vainikėlis gali būti kalbamas varstant mums įprasto rožinio karoliukus.
 
Pradžioje kalbame „Tėve mūsų”, „Sveika, Marija”, „Tikiu į Dievą Tėvą”.
 
Toliau ties didesniais karoliukais meldžiame:
 
Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jė­zaus Kristaus, Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę permaldauti už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes.
 
Ties mažesniais karoliukais kalbame:
 
Dėl skaudžios Jėzaus kančios būk gai­lestingas mums ir visam pasauliui.
 
Pabaigoje:
 
Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio. (3 kartus)
Pirmoji diena
Šiandien atvesk man visą žmoniją, o ypač visus nusidėjėlius, ir panardink juos mano gailestingumo vandenyne. Taip paguosi mane, gailiai kenčiantį dėl prarastų sielų.
 
Antroji diena
Šiandien atvesk man kunigų ir vienuolių sielas ir panardink į mano neišmatuojamą gailestingumą. Jos man suteikė stiprybės ištverti karčią kančią, per jas kaip latakais mano gailestingumas lie­jasi visiems žmonėms.
 
Trečioji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailes­tingumo vandenyne panardink visas pa­maldžias ir ištikimas sielas. Jos guodė mane kryžiaus kelyje, buvo paguodos lašas kartėlio jūroje.
 
Ketvirtoji diena
Šiandien atvesk man pagonis ir tuos, kurie manęs dar nepažįsta; ir apie juos aš galvojau savo karčios kančios metu, o jų būsimasis uolumas guodė mano šir­dį. Panardink juos mano gailestingumo vandenyne.
 
Penktoji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailes­tingumo vandenyne panardink eretikų bei atskilusiųjų sielas. Kai aš karčiai kentėjau, jie draskė mano kūną ir širdį, tai yra mano Bažnyčią. Jiems sugrį­žus į Bažnyčios vienybę, mano žaizdos užgytų, ir taip jie palengvintų mano kančią.
 
Šeštoji diena
Šiandien atvesk man romias, nuolan­kias bei vaikelių sielas ir panardink jas į mano gailestingumą. Šios sielos labiau­siai panašios į mano širdį, jos stiprino mane skausmingoje mano agonijoje; mačiau jas kaip žemiškus angelus, budėsiančius prie mano altorių. Ant jų aš išlieju malonių sroves.
Tik nuolanki siela pajėgia priimti mano malonę, šiomis sielomis aš pasi­tikiu.
 
Septintoji diena
Šiandien atvesk man sielas, kurios ypač garbina ir šlovina mano gailestin­gumą, ir jame jas panardink. Šios sielos ypač sielvartavo dėl mano kančios ir dėl to labiausiai persiėmė mano dvasia. Jos yra gyvas mano atjaučiančios širdies atspindys. Būsimajame gyvenime šios sielos švies ypatinga šviesa, nė viena nepateks į pragaro ugnį, kiekvieną jų aš apginsiu, ypač mirties valandą.
 
Aštuntoji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailes­tingumo bedugnėje panardink įkalintuo­sius skaistykloje. Tegul mano kraujo srovės malšina tai, kas juos degina. Visos tos sielos man brangios, nes jos vykdo mano teisingumą, o tu gali joms padėti. Iš mano Bažnyčios lobyno semk visus atlaidus ir aukok už jas… Jei tik tu žinotum, kaip jos kenčia, be paliovos aukotum dvasinę išmaldą ir mokėtum jų skolas mano teisingumui.
 
Devintoji diena
Šiandien atvesk man atšalusias sielas ir panardink mano gailestingumo bedug­nėje. Jos skaudžiausiai žeidžia mano širdį. Didžiausią pasibjaurėjimą Alyvų sode man kėlė abejinga siela. Kaip tik dėl jos aš sakiau: „Tėve, jeigu tokia yra Tavo valia, atitolink nuo manęs šitą taurę”. Paskutinė atšalusiųjų viltis yra šauktis mano gailestingumo.