Seniūno dovana – kryžius
Lukšių kapinėse iškilo kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, tai ilgamečio Lukšių seniūno, skulptoriaus Vido Cikanos dovana seniūnijai ir jos žmonėms. Seniūnui, išėjus į užtarnautą poilsį, gegužės 2 d. padėkota Lukšių Šv. Juozapo bažnyčioje.
Linkėjo ąžuolo stiprybės
Gegužės 2 d. Lukšių Šv. Juozapo bažnyčioje šv. Mišios ir ypatingas palaiminimas visoms Mamoms. Po Mišių, kurias aukojo parapijos klebonas Eugenijus Naujalis, parapijiečiai miestelio ir gretimų kaimų bendruomenės nariai tarė padėkos žodį ilgamečiui miestelio seniūnui V. Cikanai.
Kadangi valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojas gali būti ne vyresnis kaip 65 metų, balandžio 16 d. oficialiai baigėsi V.Cikanos, kaip seniūno kadencija.
Lukšių bendruomenės centro pirmininkas Sigitas Bendorius dėkojo Lukšių, Liepalotų,Lepšių bendruomenių, Lukšių seniūnijos, Lukšių kultūros centro , Vinco Grybo gimnazijos ir kitų organizacijų vardu bei dovanojo nuotraukų knygą-albumą, kuriame V. Cikanos ir bendruomenės bendrystys akimirkos.
„Šiandien norime pagerbti ilgametį miestelio seniūną Vidą Cikaną, palikusį giliai įmintas pėdas Lukšių žemėje, atidavusį pačius gražiausius savo gyvenimo metus Lukšiams. Gerbiamas seniūne, šiandien Lukšių seniūnijos žmonės džiaugiasi jūsų sumanymais, idėjomis bei darbais, padariusiais Lukšius išskirtiniais ir žinomais. Šiandien sveikiname ir su gražiu 65-erių metų jubiliejumi, linkime sveikatos, ąžuolo stiprybės, dar daug gražių sumanymų bei ilgų gyvenimo metų“, – kalbėjo S. Bendorius.
Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas Kastytis Krištolaitis, taip pat padėkojo seniūnui už ilgametį darbą, nuveiktus didelius darbus Lukšių miestelio labui.
„Kur benuvažiuotume Lietuvoje pas giminaičius, visi žino Vidą Cikaną, Lukšius. Tiesiog fantastika turėti tokį seniūną. Tokį garsų miestelį, jseniūno dėka, darbais išgarsintą ir papuoštą. Linkime gražios sveikatos, puikių idėjų ir tiesiog džiaugiamės, kad esate“, – kalbėjo K. Krištolaitis.
Žydintį medelį parapijos vardu V. Cikanai įteikė ir parapijos klebonas E. Naujalis. O ilgametis seniūnas V. Cikana prisiminė, kad jam teko bendrauti net su keturiais parapijos klebonais, jau su šviesaus atminimo – Lionginu Kunevičiumi ir Gvidonu Pušinaičiu, bei prieš metus perkeltu į Kauną dirbti klebonu Vytautu Juozu Insoda bei dabartiniu Lukšių parapijos klebonu E. Naujaliu.
„Dėkoju visiems, kurie mane suprato ir …nesuprato. Visi kažką gyvenime veikiam, darom, tik galbūt vieno darbas yra labiau svarbus ir vertinamas. Tik aš galbūt kažką keisčiau dariau, pagal nusistovėjusių tautų, patikrintus pasaulyje pavyzdžius – senosios Romos, Graikijos Skandinavijos. Kai seniūnu tapau, pavyko įgyvendinti Amerikiečių savivaldos principus, kurie labai pasitarnavo Lukšiams. Norėjau atsisveikinti ir su tais žmonėmis, kurie jau Amžinojo poilsio atgulė kapinėse . Kapinėse su mūsų žmonėmis, lukšiečiais pastatėme kryžių, kadangi vienam būtų sunku, ačiū visiems prisidėjusiems“, – dėkojo žmonėms bažnyčioje V. Cikana.
Vilties kryžius
Po šv. Mišių, žmonės pasuko į Lukšių kapines. Jau iš tolo šviečia ant akmeninio postamento, prieš pat Motinos dieną pastatytas, V. Cikanos sukurtas baltas, cementinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Prieš kryžiaus pašventinimą, į susirinkusius kreipęsis parapijos klebonas E. Naujalis kalbėjo Evangelijos žodžiais.
„ Viešpats Mozei liepė pasidirbinti ugningą žaltį ir pridėti jį prie stulpo: „ Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgęs į jį liks gyvas“. Mozė padirbo varinį žaltį ir pridėjo jį prie stulpo. Kada tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į varinį žaltį ir likdavo gyvas. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“–, kalbėjo klebonas.
Anot jo, turime prašyti Dievą, kad šitas kryžius, stovintis miestelio kapinėse, kiekvienam praeinančiam, sutektų viltį, gyvenimo džiaugsmą bei stiprybę.
Prie naujai pastatyto kryžiaus susirinkę žmonės padėjo gėlių, uždegė žvakeles, atvykusi padėkoti ir pasveikinti kaimyninės, Kriūkų seniūnijos seniūnė Ona Rakauskienė kalbėjo, kad į šį meno kūrinį, V. Cikana sudėjo ir dalelę savo širdies.
Motinos dieną į kapines atvykę žmonės stabtelėdavo prie kryžiaus, fotografuodavo, žinia apie įspūdingą kryžių Lukšių kapinėse greitai pasklido socialiniuose tinkluose.
V. Cikana pasakojo, kad kryžiaus pastatymo užuomazgos atsirado dar 2000 metais, skirtais Krikščionybės jubiliejui. Tuomet jis darė du paminklus – Kristaus skulptūrą prie parapijos namų, kuri buvo vėliau nuversta, bei Lukšių kapinėse statė akmeninį postamentą. Tačiau akmeninis postamentas iki šiol stovėjo kapinėse tuščias ir besielis. Pasak kalbėjusio V. Cikanos, projektą įgyvendinti ir pastatyti kryžių jam pagaliau pavyko.
„Buvau padaręs ir kryžiaus projektą, tačiau jo neradau, kiek atsiminiau, tokį padariau, tik truputį aukštesnis gavosi“, – pasakojo seniūnas.
V. Cikana pasidžiaugė lukšiečiais, seniūnijos darbuotojais, kurie prisidėjo prie kryžiaus atsiradimo.
„Ačiū visiems, kurie rodote man pagarbą. Nežinau, gal kažką mano buvimas Lukšiuose ir slėgė…Manau yra smagu, kada visi susitelkiam, darom kažką, kad pagerinti Lukšių krašto gerovę. Aš visų atsiprašau, jei ką ne taip dariau…“, – emocijų neslėpė V. Cikana.
Keturiasdešimt metų Lukšiams
V. Cikana gimė 1956 m. gegužės 3 d. Karklinių dvare (Vilkaviškio raj.), baigė Keturvalakių mokyklą, mokėsi Kauno suaugusiųjų vakarinėje dailės mokykloje, į Lukšius persikraustė 1981 metais, pradėjo dirbti tuometiniame Lenino kolūkyje dailininku. Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. balandžio 19 d. jis tapo Lukšių viršaičiu. Vėliau jis trumpai buvo Šakių rajono meru, o nuo 2000-ųjų iki pat 2021 m. balandžio, dirbo Lukšių seniūnu. Šeima: žmona Asta, dukros- Alma ir Ilma, sūnus Aldas.
V.Cikanos kūrybinė biografija yra labai plati: tai drožyba, akmens darbai, tapybos darbai, ir fotografija, kuria susidomėjo studijuodamas universitete. ( 2010 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto menotyros fakultetą). V.Cikana šiandien sunkiai suskaičiuoja savo kūrinius. Per gyvenimą jis yra sukūręs daugiau nei 170 didelių akmens darbų, 130 medinių kryžių, koplytstulpių ir skulptūrų, 400 rūpintojėlių. 1994 m. vietoj Lukšiuose esančios senos autobusų stotelės pastatė Atminties koplyčią, saugojanti žuvusių partizanų ir tremtinių atminimą. Šalia parkelyje V. Cikanos kurti paminklai A.Tatarei, J. Pavalkiui – Vijūnui, P. Kriaučiūnui ir kitiems. V. Cikana dar 2004 m. Lukšių miestelio centre, talkinant sūnui Aldui bei Lukšių miestelio seniūnijos darbininkams, sukūrė nuostabiai gražią ledo skulptūrų kompoziciją „Ledinė rotušė“.
Įspūdingas aštuonių metrų aukščio ir šešių metrų pločio bei per 12 tonų sveriantis architektūros ansamblis „Vartai į antrą Lietuvos tūkstantmetį“ stovi Lukšių miestelio Siesarties vingio parke, šį darbą kūrė kartu su kalviu Vladu Kuzinu. 2005 m. Lukšių miestelio gyventojus, jo svečius ir pravažiuojančius nustebino Velykinis 3 m. aukščio „Margutis“, kuris papuošė miestelio centrą. Dabar kiekvienais metais šis simbolis grąžina miestelį Velykų laikotarpiu. Tai taip pat seniūno iniciatyva.
Turbūt didžiausiu V. Cikanos pasiekimu įvardijami restauruoti Zyplių dvaro rūmai, miestelio seniūno iniciatyva 2002 m. prasidėjo dvaro renovacija. Praėjusiame amžiuje Zyplių dvaro šeimininkai nuolat keitėsi. Čia buvo įsikūrusi kunigų seminarija, žemės ūkio mokykla. Paskutiniaisiais Antrojo pasaulinio karo metais Zyplių dvaro pastatuose veikė karo ligoninė, vėliau – Šakių mašinų ir traktorių stotis, „Lenino“ kolūkio valdyba. Kai ši išsikėlė į Lukšių miestelį, Zyplių dvaras pamažu ėmė nykti.