Tada Jėzus taria: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“
1 Gavėnios Sekmadienis
Iš Pradžios knygos. Pr 2, 7-9, 1-7a
Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė įam į nosį gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe. Viešpats Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs. Iš žemės Viešpats Dievas išaugino įvairių medžių, gražių akims ir gerų maistui, su gyvybės medžiu sodo viduryje ir gero bei pikto pažinimo medžiu.
O žaltys buvo suktesnis už visus kitus laukinius gyvulius, kuriuos Viešpats Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?“
O žaltys buvo suktesnis už visus kitus laukinius gyvulius, kuriuos Viešpats Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?“
Moteris atsakė žalčiui: „Vaisius sodo medžių mes galime valgyti. Tik apie vaisių medžio sodo viduryje Dievas sakė: ‘Jūs nuo jo nevalgysite nei jo liesite, kad nemirtumėte!’“
Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite. Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir jūs būsite kaip Dievas, kuris žino, kas gera ir kas pikta.“
Kai moteris pamatė, kad tas medis buvo geras maistui, kad jis buvo žavus akims ir kad tas medis žadėjo duoti išminties, ji skynėsi jo vaisiaus ir valgė; davė jo ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir jis valgė. Tuomet abiejų akys atsivėrė ir jiedu suprato esą nuogi. Jie susiuvo figmedžio lapus ir pasidarė sau juosmens aprišalus.
Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite. Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir jūs būsite kaip Dievas, kuris žino, kas gera ir kas pikta.“
Kai moteris pamatė, kad tas medis buvo geras maistui, kad jis buvo žavus akims ir kad tas medis žadėjo duoti išminties, ji skynėsi jo vaisiaus ir valgė; davė jo ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir jis valgė. Tuomet abiejų akys atsivėrė ir jiedu suprato esą nuogi. Jie susiuvo figmedžio lapus ir pasidarė sau juosmens aprišalus.
Atliepiamoji Psalmė Ps 50 (51). 3-4. 5-6a. 12-13, 14 ir 17 (P: plg. 3a)
P. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, -mes tau nusidėję.
Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo,
iš savo begalinio gailestingumo *
sunaikink maištingus mano darbus.
Nuplauk ir numazgok mano kaltę, *
nuvalyk nuo manęs mano nuodėmę! – P.
Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu, *
nuolat man prieš akis mano nuodėmė.
Tau, tiktai tau nusidėjau, *
dariau, ką laikai tu piktybe. – P.
Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, *
manyje atsidavusią dvasią atnaujink.
Neatstumk! manęs nuo savo Artumo, *
neatimk savo dvasios šventosios. – P.
Išganymo džiaugsmą man vėl sugrąžinki, *
dvasios uolumas mane tepalaiko.
Viešpatie, atverk mano lūpas, *
ir mano burna skelbs tavo šlovę. – P.
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško romiečiams. Rom 5, 12 – 19
Broliai ir seserys!
Kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo.
Kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo.
Nuodėmė buvo pasaulyje ir iki Įstatymo, bet, nesant Įstatymo, nuodėmė negalėjo būti įskaitoma. Vis dėlto nuo Adomo iki Mozės mirtis valdė net tuos, kurie nebuvo padarę nuodėmių, panašių į nusikaltimą Adomo, kuris buvo Busimojo pirmavaizdis.
Bet ne taip yra su dovana kaip su kalte. Jei dėl vieno žmogaus nusidėjimo turėjo mirti daugelis, tai dar labiau Dievo malonė ir vieno žmogaus, Jėzaus Kristaus, malonės dovana su kaupu atiteko daugybei. Ne, ne taip yra su dovana kaip su vieno žmogaus nusikaltimu. Juk teismas virto pasmerkimu dėl vieno kaltės, o malonė iš daugybės nusikaltimų atvedė iki nuteisinimo.
Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų.
Bet ne taip yra su dovana kaip su kalte. Jei dėl vieno žmogaus nusidėjimo turėjo mirti daugelis, tai dar labiau Dievo malonė ir vieno žmogaus, Jėzaus Kristaus, malonės dovana su kaupu atiteko daugybei. Ne, ne taip yra su dovana kaip su vieno žmogaus nusikaltimu. Juk teismas virto pasmerkimu dėl vieno kaltės, o malonė iš daugybės nusikaltimų atvedė iki nuteisinimo.
Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų.
Taigi, kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, taip vieno teisus darbas visiems laimėjo nuteisinimą, kad gyventų. Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs.
Posmelis prieš Evangeliją Mt 4. 4b
Žmogus gyvas ne vien duona,
bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.
Evangeliją pagal Matą Mt 4, 1-11
Anuo metu Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas.
Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“
Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“
Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“
Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“
Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį.“
Jėzus jam tarė: „Taip pat parašyta: Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“
Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, sako: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“
Tada Jėzus taria: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“
Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, sako: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“
Tada Jėzus taria: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“
Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.
Sekmadienio mintys
Gavėnios gundymai
Gavėnia dažniausiai siejasi su malda, pasninku, susitvardymu. Suprantama, juk apie tai buvo kalbama ir Pelenų dienos evangelijoje. Nemažai katalikų per gavėnią stengiasi daugiau melstis, labiau susikaupti, apmąstyti šio laiko prasmę. Tam pasitarnauja gera knyga, dvasinis pokalbis, susikaupimo dienos, taip pat – savanorystė, pagalba kitam.
Bet pirmą gavėnios sekmadienį girdime apie Jėzų, kuris buvo Dvasios nuvestas į dykumą, „kad ten būtų velnio gundomas“. Iš tiesų, po pasninko dienų su savo pasiūlymais prie jo prisiartino gundytojas. Ar gavėnia yra tam, kad būtume gundomi? Žodis „gundyti“ turi ir kitą prasmę — išbandyti. Tad gavėnia — ne dulkių nuo katalikiško munduro nupurtymo laikas, o kryžkelė, kurioje sprendžiame, kokia kryptimi toliau eiti. Reikia gerai susiorientuoti, nepasimesti. Žinoma, teisingai apsispręsti gali tik susikaupęs, nepasidavęs išorinių dalykų diktatui, nuosekliai ir ištikimai dirbantis, o ne siekiantis nustebinti, visą savo gyvenimą į Dievą kreipiantis žmogus.
- All Posts
- Šv Raštas
Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas...
Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno.
Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė.
Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį...
„Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį...
Paremti Lukšių
parapiją
Visuotinė malda
Kun.: Broliai ir seserys, dėkodami Viešpačiui už gavėnios susikaupimo laiką, melskime, kad mūsų širdys būtų perkeistos, o tikėjimas – sustiprintas.
Vad.: Meldžiame, kad Dievui pašvęstieji meilės darbais ir savo gyvenimu džiaugsmingai liudytų pasauliui neblėstančią Dievo šviesą ir meilę.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime, kad gavėnios metu mūsų širdys būtų perkeistos, o tikėjimas sustiprintas.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Meldžiame Ukrainai ir viso pasaulio tautoms taikos – tegu liaujasi visi karai, tebūna nušluostyta kiekviena ašara tiems, kurie patyrė ir tebepatiria karo baisumus.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Meldžiame, kad šeimos gyventų vienybėje ir sutarime, mylėtų ir gerbtų vieni kitus, o ištikus sunkumams sugebėtų juos nugalėti, padedami Dievo malonės ir su artimo pagalba.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Meldžiame, kad mūsų mirusieji artimieji išvystų Viešpaties veidą ir džiaugtųsi amžinuoju gyvenimu.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Kun.: Maloningasis Dieve, pašventink brangų gavėnios laiką, kad nusigręžę nuo triukšmo ir susikaupę dvasios tyloje atsigręžtume į amžinąsias vertybes. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.