„Išsipildė pranašo žodžiai“, — nuolat kartojama evangelijose apie Jėzaus gyvenimą. Nazareto sinagogoje perskaitęs Izaijo žodžius, kad Dievas duoda Dvasią ir siunčia nešti Gerąją Naujieną vargdieniams, Jėzus sakė: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“ Evangelistas Matas, pasakodamas apie Jėzaus atvykimą į Kafarnaumą, vėl prisimena pranašą ir tvirtina, kad dabar „tauta išvydo skaisčią šviesą,… užtekėjo šviesybė“. O Jonas paliudija, kad Jėzų nukryžiavus išsipildė Raštas, kuriame sakoma: „Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.“ Šį sekmadienį, turintį garbę vadintis Dievo Žodžio sekmadieniu, esame kviečiami patirti, kad Dievo žodis yra gyvas, „išsipildantis“ ir visada veda pas Jėzų – Šviesą iš Šviesos, Gerosios Naujienos skelbėją, už mus ir dėl mūsų nukryžiuotą Viešpatį.

„Atsiverskite, nes čia pat Dangaus karalystė.“ Atsiversti reiškė du dalykus: palikus stabus grįžti pas tikrąjį Dievą ir, pakeitus savo elgesį, atsisakyti neteisybės darbų. Tai labai susiję dalykai. Kai žmogus mano, kad kas nors kitas jam reikalingesnis už Dievą, kai ką nors laiko už jį svarbesnį, praktikuoja stabmeldystę. Senovėje tai reiškė šauktis kitų tautų dievybių, nešioti jų amuletus. Šiandien, paskendus savo darbuose ir projektuose, – Dievą nustumti į antrą ar dar tolesnę vietą. O kai Dievas netenka reikšmės, nesvarbus lieka ir raginimas gyventi pagal žmogui atskleistus jo darnos ir teisingumo dėsnius. Atsiversti – reiškia nuolat gręžtis į šviesą ir griebtis Viešpaties rankos, kaip tai darė apaštalas Petras ežere. Kad liktum gyvas.