Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys
23 Eilinis Sekmadienis
Iš Išminties knygos. Išm 9, 13-19
Kas gali žinoti Dievo užmojį?
Kas gali suvokti, ko Viešpats nori?
Juk mirtingųjų svarstymai nieko verti
ir mūsų sumanymai nepatikimi,
nes mūsų irus kūnas nusveria sielą
ir ši molinė pastogė slopina neramų protą.
Mes sunkiai atspėjame, kas yra žemėje,
ir tik triūsdami randame tai, kas po ranka,
bet kas ištyrė tai, kas yra danguje?
Kas būtų sužinojęs tavo užmojį,
jeigu tu nebūtum davęs išminties
ir siuntęs savo šventosios dvasios iš aukštybių?
Taip įvyko, kad žemės vaikų takai buvo ištiesinti,
žmonės išmokyti, kas tau malonu,
ir išgelbėti išmintimi.
Atliepiamoji Psalmė Ps 89 (90). 3-4. 5-6. 12-13. 14 ir 17 (P: 1)
P. Viešpatie, buvai mūsų priebėga
amžiuos kartoms besikeičiant.
Tu sugrąžini mus į dulkes. *
sakydamas: „Grįžkite, mirtingieji.“
Juk tau lyg viena diena ir tūkstantis metų, –
tarsi vakarykštė diena, jau praėjus, *
lyg vienos nakties sargyba. – P.
Tu užputi žmonių gyvenimą kaip sapną; *
jie tartum žolės, išdygstančios auštant, –
rytą sužaliuoja ir žydi, – *
o vakarop nuvysta ir sudžiūsta. – P.
Išmokyk mus savo dienas suskaičiuoti, *
kad įgytume išmintingą širdį.
Viešpatie, sugrįžk! Ar ilgai dar? *
Būki savo tarnams gailestingas. – P.
Savo gerumu pasotink mus auštant,
kad giedotume iš džiaugsmo *
per dienų dienas, kol gyvensim.
Viešpaties, mūsų Dievo, malonė visur mus telydi:
padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus, – *
mūsų triūsą palaimink. – P.
Iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško Filemonui. Fm 9-10. 12-17
Brangusis!
Aš, Paulius, senas žmogus, o šiuo metu ir Kristaus Jėzaus kalinys, prašau tave už savo vaiką, kurio tėvu tapau būdamas surakintas, – už Onesimą. Siunčiu tau jį kaip savo širdį. Aš norėjau jį pasilaikyti, kad jis tavo vietoje man patarnautų, kol esu kalinamas dėl Evangelijos, tačiau be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tarytum iš prievartos. Galbūt jis tam ir buvo laikinai atskirtas nuo tavęs, kad galėtum jį turėti amžinai jau ne kaip vergą, o daugiau kaip mylimą brolį. Jis ypač brolis man, o juo labiau tau, ir kaip žmogus, ir kaip Viešpaties tikintysis. Tad jeigu laikai mane bičiuliu, priimk jį kaip mane.
Aš, Paulius, senas žmogus, o šiuo metu ir Kristaus Jėzaus kalinys, prašau tave už savo vaiką, kurio tėvu tapau būdamas surakintas, – už Onesimą. Siunčiu tau jį kaip savo širdį. Aš norėjau jį pasilaikyti, kad jis tavo vietoje man patarnautų, kol esu kalinamas dėl Evangelijos, tačiau be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tarytum iš prievartos. Galbūt jis tam ir buvo laikinai atskirtas nuo tavęs, kad galėtum jį turėti amžinai jau ne kaip vergą, o daugiau kaip mylimą brolį. Jis ypač brolis man, o juo labiau tau, ir kaip žmogus, ir kaip Viešpaties tikintysis. Tad jeigu laikai mane bičiuliu, priimk jį kaip mane.
Posmelis prieš Evangeliją Ps 84 (85). 8
Aleliuja. –
Savo veidu apšviesk mane, tavo tarną,
įstatų savo išmokyk. –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Luką Lk 14, 25-33
Anuo metu kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys.
Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.
Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti.’
Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.
Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.
Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys.“
Sekmadienio mintys
Ar jau pakankamai atsisakiau
Jėzus dažniausiai kalba apie tai, ką jo mokiniai turėtų daryti. Šioje ištraukoje – apie elgesį, nusiteikimą, be kurio negalėtum būti jo mokiniu. Net tris kartus nuskamba ištarmė: „Negali būti mano mokinys“. Tai tikrai rimta. Tačiau skaitydami šią evangeliją tikriausiai suglumstame. Nejaugi dabar Jėzus, taip dažnai raginęs mylėti visus, net ir priešus, skatintų nekęsti pačių brangiausių žmonių, šeimos, artimųjų? Meilė negali būti nukreipta tik į toli esančius, pirmiausia ji skirta gyvenantiems šalia. Tad ką reiškia „laikyti neapykantoje“ savo tėvą, motiną, žmoną, vaikus, brolius, seseris ir net savo gyvybę? Paskutinis žodis kaip tik pasiūlo supratimo raktą. Žmogus negali nekęsti savosios gyvybės. Priešingai, ja pirmiausia rūpinasi – kas kitas galėtų tai padaryti? Kai Jobas, net ir praradęs visą turtą bei vaikus, liko ištikimas Dievui, jo dorumu abejojantis Šėtonas nurodo, kas būdinga žmogui: „Visa, ką žmogus turi, atiduos už savo gyvybę.“ Tačiau rūpinimasis savo gyvybe bei artimaisiais gali apakinti, tapti vieninteliu centru, apie kurį sukasi visas gyvenimas. Jėzus nori išvesti mus iš egoistinio rato, „sucentruoti“ į Dievą ir padaryti atvirus kiekvienam.
Iš anksto apskaičiuoti statybos išlaidas ar karinę galią yra išmintinga ir tai galioja kiekvienoje žmogiškojo gyvenimo srityje, tinka ne vien Jėzaus sekėjui, bet ir kiekvienam šios žemės piliečiui. Galėtume sakyti, kad Evangelijos logika taip pat skatina prisiminti, pamąstyti, tačiau ne apie tai, ką sukaupėme, o ko atsisakėme. Statant bokštą reikia turėti užtenkamai lėšų, o norint kariauti – pajėgumų. Kas nori sekti Jėzumi, turi būti pakankamai išdalijęs, o einantis į dvasinę kovą — remtis ne tuo, kas jo žinioje, o Dievu. Gideonas turėjo per didelę kariuomenę, kad Dievas jį vestų į mūšį: „Tu turi per daug kareivių su savimi, kad atiduočiau jiems į rankas Midja-ną.“ Todėl Viešpats liepė vos ne visus kareivius paleisti į namus, kad su mažu likučiu nugalėtų priešą. Tad ir šis Evangelijos fragmentas skatina pamąstyti, ar sekdamas Jėzumi jau pakankamai atsisakiau ir ar tikrai remiuosi Dievo galia?
- All Posts
- Šv Raštas
„Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.“
Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!
„Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius.“
... tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.
„Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Paremti Lukšių
parapiją
Visuotinė malda
Kun.: Broliai seserys, melskime malonės, kad Kristaus Bažnyčia, pripildyta meilės Dievui ir artimui, taptų tikrąja šviesa visam pasauliui.
Vad.: Melskime už Bažnyčią ir už visus jos tarnus – tenepailsta visiems liudyti Kristaus skelbtą žmogiškumą ir meilę.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
Vad.: Melskime už Bažnyčią ir už visus jos tarnus – tenepailsta visiems liudyti Kristaus skelbtą žmogiškumą ir meilę.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
Vad.: Dieve, meldžiame taikos Ukrainai ir visam pasauliui.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
Vad.: Melskime už visus kenčiančius, artimųjų netekusius, karo baisumų sužeistus, sunkiai sergančius ir apleistus bei vienišus žmones – tegu, Dievo paguodos stiprinami bei sulaukę žmonių pagalbos ir meilės, turi gyvenimo vilties.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
Vad.: Viešpatie, meldžiame už šeimas – laimink jas, suteik stiprybės ir siųsk pagalbos kilus sunkumams.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
Vad.: Meldžiame, kad Viešpats suteiktų išminties atsakingai naudotis kūrinijos mums teikiamomis dovanomis, saugoti visą mūsų pasaulį, nepasiduoti godumui.
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
Visi: Vesk mus į amžinojo gyvenimo šviesą!
Kun.: Visagali Dieve, Tavo meilės pėdsakų pilna istorija ir mūsų gyvenimas. Padėk mums juos visada regėti ir semtis tikėjimo, vilties bei ištvermės gyvenimo sunkumuose. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi: Amen.
Visi: Amen.