17 Eilinis Sekmadienis

Iš Pradžios knygos. Pr 18, 20-32
Anomis dienomis Viešpats tarė: „Šauksmas prieš Sodomą ir Gomorą taip padidėjo ir jų nuodėmė yra tokia sunki, kad aš turėjau nužengti ir pamatyti, ar jie iš tikro elgėsi pagal mane pasiekusį šauksmą. O jei ne, aš žinosiu!“

Iš ten tat du vyrai pasuko ir ėjo Sodomos link. Tuo tarpu Abraomas pasiliko stovėti prieš Viešpatį. Abraomas priėjo arčiau, ir tarė: „Argi iš tikrųjų pražudysi teisųjį su nedorėliu? Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą ir neatleistum jai dėl penkiasdešimties mieste esančių teisiųjų? Ne tavo būdas daryti tokį dalyką – žudyti teisųjį su nedorėliu ir padaryti teisųjį lygų nedorėliui! Tai ne tavo būdas! Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“
 
Viešpats atsakė: „Jei rasiu Sodomos mieste penkiasdešimt teisiųjų, dėl jų pasigailėsiu visos jų vietos.“
O Abraomas vėl tarė: „Štai kaip drįstu kalbėti Viešpačiui, būdamas dulkė ir pelenai. O jeigu trūktų penkių lig penkiasdešimties teisiųjų? Argi dėl tų penkių sunaikintum visą miestą?“
Jis atsakė: „Nesunaikinsiu, jei rasiu ten keturiasdešimt penkis.“
Bet jis vėl jam kalbėjo, sakydamas: „O jei rastųsi ten keturiasdešimt?“ Jis atsakė: „Dėl keturiasdešimties to nedarysiu.“
„Tenesupyksta ant manęs Viešpats, – jis tarė, – jei aš vėl kalbu. O jei ten rastųsi trisdešimt?“
Jis atsakė: „To nedarysiu, jeigu ten rasiu trisdešimt.“
Jis tarė: „Štai kaip drįstu kalbėti Viešpačiui. O jei ten rastųsi dvidešimt?“
Jis atsakė: „Ir dėl dvidešimties jo nesunaikinsiu.“
Tuomet jis tarė: Tenesupyksta ant manęs Viešpats, jei dar vieną kartą kalbėsiu. O jei ten rastųsi dešimt?“
„Jo nesunaikinsiu dėl dešimties.“ -jis atsakė.

Atliepiamoji Psalmė Ps 24 (125). 24-5aba. 8-9. 10 ir 14 (P: 1)
P. Viešpatie, mane išklausyk, kai šaukiuosi.

Iš visos širdies, Viešpatie, tau dėkoju,
angelų artume šlovinimo giesmę tau giedu. *
Kniūbsčias puolu prie tavo Namų šventųjų. – P.

Dėkoju tavo šventajam vardui
už tavo ištikimybę ir gerumą, *
nes išaukštinai virš visų savo pažadą ir vardą.
Manęs išklausei, kai šaukiausi, *
ir įkvėpei man drąsą. – P.

Nors aukštybėse Viešpats gyvena,
jis rūpinasi nuolankiaisiais, *
o išpuikėlius atpažįsta iš tolo.
Kai tenka man bristi per didelį vargą,
tu mano gyvastį saugai. *
Prieš mano įtūžusius priešus tu pakeli ranką. – P.

Tavo dešinė mane išvaduoja. *
Viešpats, savo užmojį man įvykdys.
Amžina, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, – *
Neatmesk to, ką sukūrei. – P.
Iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams. Kol 2, 12-14
Broliai ir seserys!
Su Kristumi palaidoti krikšte, jūs tikėjimu jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių.
Taip pat ir jus, mirusius nuodėmėmis ir kūno neapipjaustymu, jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus. Jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį, prismeigdamas prie kryžiaus.
Posmelis prieš Evangeliją Rom 8, 15
Aleliuja. –
Jūs gavote įsūnystės Dvasią,
kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Luką  Lk 11. 1-3
Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius.“ Jėzus tarė jiems: „Kai melsitės, sakykite: ‘
Tėve, teesie šventas tavo vardas.
Teateinie tavo Karalystė.
Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas.
Ir neleisk mūsų gundyti’“.
 
Jėzus dar kalbėjo jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo.’ O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti.’ Aš jums sakau: jeigu nesikeis ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia.
 
Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“
Sekmadienio mintys
Vaikščiojanti (ne)karalystė
 
Vykstame į kitas šalis – dirbti, ilsėtis, pamatyti ką nors nauja. Santvarkos jose gali būti įvairios: respublika, monarchija, net diktatūra. Tačiau kur kas dažniau melsdamiesi kartojame prašymą – ne aplankyti vieną karalystę, o kad ji pati pas mus ateitų. Nuo kada atsirado „vaikščiojančių“ karalysčių?

Visų pirma, tai nėra karalystė įprasta prasme. Šiuo žodžiu nenusakoma nei teritorija, nei valdymo forma. Kas tai yra? Ikonose Jėzaus galvą arba viską kūną supa aureolė – tam tikra erdvė ar laukas, perskverbtas jo dieviškumo. Galėtume vaizdžiai sakyti, kad tai ir yra jo karalystė, ateinanti kartu su juo, neatskiriama nuo jo. Ateina ten ir tada, kur ją įsileidžiame, kur ji gali apšviesti, sušildyti ir perkeisti žmogiškąją tikrovę. Ši karalystė dar neapima viso pasaulio, visų žmonių ir net manęs paties, o tik dalį, tik šiek tiek. Kaip būtų gera, kad ji išsiskleistų kuo labiau ir plačiau. Todėl meldžiu: „Teateinie Tavo karalystė.“ Ir ji ateina ten, kur „suveikia“, kur nulemia jos dėsniai: mylėti, kitą statyti į centrą, siekti būti kaip vaikui, daryti gera nelaukiant atlygio, pasitikėti dangaus Tėvu…

Kiekvienas gali drąsiai melsti: „Teateinie Tavo karalystė: šį vakarą, kai po maldos apkabinsiu savo vaikus; rytoj 9 vai. ryto, kai darbe reikės priimti sprendimus; ateinantį šeštadienį, kai aplankysiu manęs laukiančius tėvus…“
  • All Posts
  • Šv Raštas

Paremti Lukšių
parapiją

Paremti

Visuotinė malda

Kun.: Brangieji, su pasitikėjimu melskime Viešpatį, kuris yra pasakęs: „Prašykite, ir jums bus duota; belskite, ir bus atidaryta.“

Vad.: Melskime, kad Bažnyčia su meile ir kantrybe vykdytų Kristaus patikėtą pasiuntinybę žemėje.
Visi: Prašom Tave, Viešpatie!
 
Vad.: Melskime už mūsų šventąjį Tėvą Leoną, mūsų vyskupus, kunigus ir už visus ganytojus: teveda jie mus pagal Evangelijos tiesą.
Visi: Prašom Tave, Viešpatie!

Vad.: Viešpatie, gelbėk visus, kurie patiria karo baisumus, suteik viso pasaulio žmonėms paguodą ir taiką bei žmogišką laimę.
Visi: Prašom Tave, Viešpatie!

Vad.: Paveskime Dievo globai mūsų senelius, visus pagyvenusius žmones bei visų užmirštus, kenčiančius dėl ligos ar kitų nelaimių; tegu Jo tėviška ranka aptvarsto žaizdas, pagydo ir paguodžia, tesulaukia kiekvienas kenčiantis žmonių pagalbos.
Visi: Prašom Tave, Viešpatie!

Vad.: Melskime už mūsų artimus mirusiuosius – tegu Bažnyčios malda užtariami ir Kristaus atpirkti, amžinai regi dangiškojo Tėvo veidą.
Visi: Prašom Tave, Viešpatie!

Kun.: Visagali Dieve, sukūręs pasaulį savo garbei, leisk jame įsigalėti teisingumui ir meilei. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi: Amen.