„Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.“
4 Velykų Sekmadienis
Iš Apaštalų darbų. Apd 13, 14. 43-52
Anomis dienomis Paulius ir Barnabas iš Pergės leidosi toliau ir pasiekė Pisidijos Antiochiją. Šabo dieną jie nuėjo į sinagogą ir ten susėdo. Daugelis žydų ir dievobaimingų prozelitų sekė paskui juos. Šie kalbėjosi su jais ir ragino juos būti ištikimus Dievo malonei.
Kitą šabą kone visas miestas susirinko pasiklausyti Viešpaties žodžio. Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti Pauliaus kalbai.
Tuomet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis; kadangi jūs jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis. Taip mums liepė Viešpats: Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims, kad gelbėtum juos iki pat žemės pakraščių.“
Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi paskirtieji amžinajam gyvenimui. Taip Viešpaties žodis išplito po visą kraštą.
Tuo tarpu žydai sukurstė maldingas bei kilmingas moteris ir įtakingus miesto piliečius. Jie sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių. O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikoniją. Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.
Atliepiamoji Psalmė Ps 99 (100). 2. 3. 5 (P.: 3c)
P. Mes – jo tauta ir jo kaimenės avys.
Linksmai tarnaukite Viešpačiui, *
artinkitės prie jo su džiaugsminga giesme. – P.
Atminkite: Viešpats yra Dievas,
Jis mus sukūrė, mes jam priklausom; *
mes – jo tauta ir jo kaimenės avys. – P.
Nes geras mūsų Viešpats, amžina jo meilė, *
per kartų kartas – jo ištikimybė. – P.
Iš Apreiškimo šventajam apaštalui Jonui. Apr 7, 9. 14b-17
Aš, Jonas, regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš
visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose.
Vienas iš vyresniųjų man tarė: „Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio krauju. Todėl jie stovi prieš Dievo sostą ir tarnauja jam dieną naktį jo šventovėje, o Sėdintysis soste išskleis ant jų padangtę. Jie nebealks, nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra. Nes Avinėlis, kuris stovi prieš sostą, juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių.“
Posmelis prieš Evangeliją Jn 10. 14
Aleliuja. –
Aš – gerasis ganytojas, -sako Viešpats; –
aš pažįstu savąsias,
ir manosios pažįsta mane. –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Joną Jn 10. 27-30
Anuo metu Jėzus kalbėjo:
„Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos. Aš ir Tėvas esame viena.“
Sekmadienio mintys
Ne avys dėl ganytojos, o ganytojas dėl avių
Evangelijoje Jėzus dažnai kalba apie avis: pasakoja apie piemenį, kuris, palikęs devyniasdešimt devynias, ieško vienos paklydusios; Jėzui gaila minios, nes žmonės pasimetę lyg avys be piemens; galiausiai jis pareiškia: „Aš – gerasis ganytojas.“
Kam auginamos avys? Kad neštų naudą piemeniui, ir labai radikaliu būdu: pienu, vilna ir mėsa, t. y. gyvybe. Ką savo „avims“ žada Jėzus? Jas veda, maitina ir duoda amžinąjį gyvenimą. Nenuostabu, kad dažnai vaizduojamas kaip piemuo su avimi ant pečių. Evangelijoje Jėzus sako, kad niekas neišplėš avių iš Tėvo rankos. Būti Jėzui ant pečių – reiškia būti lyg ant Tėvo rankų.
- All Posts
- Šv Raštas
Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!
„Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius.“
... tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.
„Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto.
Paremti Lukšių
parapiją
Visuotinė malda
Kun.: Brangieji, kaip ištikimoji kaimenė, pažįstanti Gerojo Ganytojo balsą, užtarkime visą pasaulį.
Vad.: Melskime už Bažnyčią, suteik jai Šventosios Dvasios, kad ji pasaulyje būtų visų žmonių vienybės ženklu.
Visi: Jėzau, Gerasis Ganytojau, pasigailėk mūsų!
Vad.: Melskime už dvasinius pašaukimus; tegu Gerasis Ganytojas savo vyskupams pasiunčia patikimų ir drąsių pagalbininkų.
Visi: Jėzau, Gerasis Ganytojau, pasigailėk mūsų!
Visi: Jėzau, Gerasis Ganytojau, pasigailėk mūsų!
Vad.: Melskime, kad pasaulyje baigtųsi karai ir įsivyrautų taika. Paguosk, Viešpatie, dėl karo savo artimųjų netekusius žmones, siųsk jiems pagalbos.
Visi: Jėzau, Gerasis Ganytojau, pasigailėk mūsų!
Visi: Jėzau, Gerasis Ganytojau, pasigailėk mūsų!
Vad.: Melskime už krikščionis, kurie patiria persekiojimus bei kitokius bandymus; Dievas tesuteikia jiems savo paguodą ir tesiunčia mylinčius bei atjaučiančius žmones.
Visi: Jėzau, Gerasis Ganytojau, pasigailėk mūsų!
Visi: Jėzau, Gerasis Ganytojau, pasigailėk mūsų!
Vad.: Melskime už mūsų mirusiuosiu kad Kristaus prisikėlimo malone amžinai regėtų dieviškąją šviesą.
Visi: Jėzau, Gerasis Ganytojau, pasigailėk mūsų!
Visi: Jėzau, Gerasis Ganytojau, pasigailėk mūsų!
Kun.: Gailestingasis Ganytojau, pakvietęs mus sekti Tave kad ir kur Tu beeitum, pripildyk mus savo Dvasios ir suteik džiaugsmo, kuriam nieko netrūktų. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi: Amen.
Visi: Amen.