Kad geriau suprastume, apie Šv. Mišias ir dėl ko krikščionys – katalikai dalyvauja Šv. Mišiose, mes turime žinoti, nuo ko viskas prasidėjo, kas lėmė kad atsirado būtinybė Dievui siųsti pas žmones savo sūnų Jėzų, kad Jis įsteigtų Šv. Mišias.
O prasidėjo nuo pirmųjų žmonių, kuriuos Dievas sutvėrė. Pačioje pradžioje, kai Dievas sutvėrė žmones, šios būtinybės nebuvo, nes žmogus buvo laimingas ir Dievas atidavė žmogui viską, kad žmogus gyvenimu džiaugtųsi. Bet nutiko taip, kad žmogus visą tai prarado. Kaip tai nutiko, paskaityk žemiau, ką apie tai Dievas kalba per Šv. Raštą.
Pirmąjį žmogų, kurį Dievas sukūrė iš žemės dulkių — Adomą, apgyvendino Edeno sode, Rytų krašte. Čia augo gražūs medžiai, duodantys skanių vaisių. Taip pat, sodo viduryje buvo dar du medžiai: vienas jų — gyvybės medis, antrasis — medis pažinimo gero ir pikto. Žmogui Dievas įsakė: «Valgyk nuo visų sodo medžių, tik gero ir pikto pažinimo medžio vaisių neliesk. Tą dieną, kurią nuo jo valgysi, neišvengiamai mirsi».
Dievas nenorėjo, kad žmogus būtų vienas, todėl atvedė pas Adomą visus gyvūnus ir paukščius, kad jis juos pavadintų. Bet Adomui neatsirado į jį panašaus padėjėjo. Tuomet Viešpats užleido žmogui gilų miegą, kad paėmęs vieną Adomo šonkaulį, sukurtų moterį. «Ji bus vadinama žmona, nes iš žmogaus paimta», — išvytęs ją tarė Adomas. Abu buvo nuogi ir nesigėdijo. (Pradž. 2)
Vyras su moterimi gyveno sode, kurį jiems buvo patikėjęs Dievas. Turėjo apsčiai valgyti, gyveno santaikoje su gyvuliais. Jie buvo laimingi, nes Dievas buvo jų draugas. Viskas buvo gera.
Kartą angis užkalbino moterį:
«Ar Dievas iš tikro jums uždraudė valgyti nuo visų medžių?»
Moteriškė atkirto:
«Visai ne! Mes galime valgyti medžių vaisius. Tik sodo viduryje augančio medžio vaisių nevalia mums valgyti, kitaip numirsime».
«0 ne, — atsiliepė angis, — jūs nenumirsite. Anaiptol! Jų užvalgius, atsivers jums akys ir būsite kaip dievai, žinosite kas gera ir kas pikta». Velnio suviliota, moteris ėmė ir nuskynė vaisių nuo uždrausto medžio.