„Kryžius yra šventas simbolis. Kada žmogus praeidamas pro kryžių nusilenkia ir pagarbina, prašo Dievo, kad Kristus mus išvaduotų iš bet kokio blogio, žmogus tuomet įgauna Dvasios stiprybės – sveikatoje, Dvasios stiprybės – visame gyvenime. Todėl noriu paraginti ir jus visus – praeidami, nusilenkdami prie kryžiaus pagarbinkite ir prašykite Dievo, kad padėtų visuose reikaluose. Ir kryžiaus galią kiekvienas pajusite savo sieloje“, – kalbėjo dvasininkas.
Šeštadienio vidurdienį vėjas negailestingai švokštė į susirinkusiųjų nugaras, todėl Liepalotų bendruomenės centro pirmininkė Alvyra Janavičienė pakvietė visus į bendruomenės namus, prieš tai padėkojusi R. Skaizgiriui už gražią kryžiaus pastatymo iniciatyvą.
Kaip sakė R. Skaizgirys, žmogus kaip medis, jam reikia šaknų. Taip ir jis leidosi į kelionę – į šeimos praeitį ir papasakojo, kas buvo tie Sederevičiai, gyvenę Liepalotuose.
„Pirmas į Liepalotus atsikelia gyventi Martynas Sedevičius, Gelgaudiškio dvaro virėjo sūnus. Martynas turi sūnų Petrą, tai jau antra karta. Petras turi tris sūnus, jau trečia karta, – po vardą, pavardę dėlioja ant Sederevičių genealoginio medžio R. Skaizgirys. – Besigilindamas sužinojau, kad šioje giminėje ir gimusių Liepalotų krašte buvo daug garsių žmonių: Mateušas – teisėjas, Kazimieras – cukraus fabriko direktorius Lenkijoje, kitas Kazimieras tampa Liškiavos kunigu, ne vienas Sederevičių Liepalotuose ūkininkavo. Penktoje kartoje Veronika nuteka į Marčiukus už Jono Skaizgirio, ji buvo mano prosenelė. Jinai turėjo vaikų, vienas buvo Jonas, jo sūnus Benediktas – tai buvo mano tėvelis. O štai sūnaus Tomo dukra Ūla – jau dešimta karta“, – susijaudinęs kalbėjo R. Skaizgirys.
Toliau, pasakodamas apie Sederevičių giminę, jis paminėjo, kad atsimena tokį Juozą, muitininką, Barzdele vadindavo kaimo žmonės, Jurgis Sederevičius (1900–1919) Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, žuvęs 1919 m. kovoje prieš bolševikus, jo pavardė yra ir tarp kitų iš mūsų krašto kilusių kovotojų paminklinėje lentoje Lukšių bažnyčioje.
Renginyje dalyvavusi karo lakūno, gydytojo Broniaus Sidaravičiaus (1897–1969) anūkė taip pat pasidalino prisiminimais.
„Ir dabar gyvenam senelio namuose Kaune ir saugojam jo atminimą. Čia Liepalotuose, laukuose, prie pat savo gimto namo, 1924 metais buvo senelis Bronius nusileidęs su savo lėktuvu. Vėliau jis tapo odos ligų gydytoju, buvo Laikinosios vyriausybės sveikatos viceministras. Dėdė, jūsų vadinamas Barzdeliukas, taip pat gyveno mūsų namuose. Aplankau ir senelio brolio, jau jūsų minėto savanorio Jurgio, žuvusio vos 19-os, žūties vietą ir kapą Zarasų rajone“, – pasakojo Monika Jatulienė ir paaiškino, kad per kelias kartas visoje Sederevičių giminėje pavardės kito – tai Sederevičius, Sederavičius ar Sidaravičius.