„Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Švč. Trejybė
Iš Patarlių knygos. Pat 8, 22-31
Dievo Išmintis sako: „Viešpats sukūrė mane savo kelių pradžioje, pirmąjį iš savo seniai atliktų darbų. Prieš amžius buvau sukurta, pačioje pradžioje, prieš žemės pradžią. Kai dar nebuvo gelmių, buvau pagimdyta, kai dar nebuvo tekančių šaltinių. Prieš padedant kalnų pamatus, prieš kalvas – aš gimiau. Žemės ir laukų jis dar nebuvo padaręs nei pirmųjų pasaulio molio grumstų. Aš ten buvau, kada jis dėjo dangaus skliautą į vietą, kai jis nubrėžė ratą ant bedugnės paviršiaus; kada jis tvirtino aukštai dangaus skliautą, kai jis įrengė bedugnės šaltinius; kada jis paskyrė jūrai ribas, kad jos vandenys niekad neperžengtų jo įsakymo, kai jis nustatė žemės pamatus. Tuomet aš buvau su juo kaip įo Patikėtinė. Kasdien buvau jo džiaugsmas, visad prieš jį džiūgaudama, džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje, rasdama džiaugsmo žmonijoje.“
Atliepiamoji Psalmė Ps 8. 4-5. 6-7. 8-9 (P.: 2a)
P. Viešpatie, mūsų Dieve,
koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!
Kai žvelgiu į tavąjį dangų, – tavo rankų darbą, – *
į žvaigždes ir mėnulį, kuriuos tu pritvirtinai, –
kas gi žmogus, kad tu jį dar atsimeni, *
kas tas mirtingasis, kad jisai tau rūpi? – P.
Tu sukūrei jį nedaug už save menkesnį, *
apvainikavai garbe ir didybe.
Šeimininku savo kūrinių jį paskyrei, *
padėjai visa prie jo kojų. – P.
padėjai visa prie jo kojų. – P.
Avis ir jaučius, – visus aliai vieno – *
ir laukinius žvėris,
padangių paukščius bei jūrų žuvį *
ir visa, kas vandenų gilybėse nardo. – P.
Iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams. Rom 5,1-5
Broliai ir seserys!
Nuteisinti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi. Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę, ištvermė – išbandytą dorybę, išbandyta dorybė – viltį. O viltis neapgauna, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota.
Posmelis prieš Evangeliją Plg. Apr 1.8
Aleliuja. –
Garbė Tėvui, ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai –
Dievui, kuris yra, kuris buvo
ir kuris ateis. –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Jon1 Jn 16, 12-15
Anuo metu Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.“
Sekmadienio mintys
Budėti ir melstis
„Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves j tiesos pilnatvę.“ Kiekviename iš mūsų slypi šiek tiek Piloto, klausiusio Jėzaus: „O kas yra tiesa?“ Tiesa yra ne vien žinojimas, tai — buvimas. Būti tiesos pilnatvėje — reiškia būti Dieve, nes jis yra didžioji ir galutinė Tiesa, bei atitikti tai, kam Dievas mus yra sukūręs. Raktas atitinka spyną, nes jai yra padarytas. Mes „atitinkame“ Dievą, nes esame jo sukurti ir jam paskirti. Sis atitikimas jaudina, tiesa kelia džiaugsmą.
Suprantama, kodėl Jėzus sako: „Aš einu pas tave, …kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę.“ Sūnus ir Tėvas „atitinka“ vienas kitą. Jėzus atėjo pas mus tam, kad Sūnaus „atitikimas“ Tėvui atsispindėtų žmogaus „atitikime“ Dievui, kad kaip Sūnus yra viena su Tėvu, taip ir žmogus būtų viena su Dievu dėl jo Dvasios veikimo.
Sudėtinga? Taip! Bet galiausiai tiesos ir džiaugsmo pilnatvė veda į žmogaus širdyje gimstančią šlovinimo pilnatvę. O šlovindami labiausiai priartėjame prie Svč. Trejybės – ne vien savo ribotu pažinimu, o tiesiog buvimu.
- All Posts
- Šv Raštas
Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto.
Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos...
Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.
Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama.
Paremti Lukšių
parapiją
Visuotinė malda
Kun.: Broliai ir seserys, Švenčiausiosios Trejybės šventė mums leidžia prisiliesti prie dieviškosios būties slėpinių. Panorėjęs žmogui save atskleisti, Dievas jį kviečia į bendrą gyvenimą Jo garbėje. Melskime dangiškos malonės kuo labiau jį pažinti ir pamilti.
Vad.: Melskime už visus pakrikštytuosius, besiilginčius tobulos vienybės. Tebūna jie viena kaip dieviškieji asmenys Švč. Trejybėje.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime Viešpatį už mūsų popiežių Leoną, mūsų vyskupą Rimantą ir visus Bažnyčios tarnus. Tesuteikia Viešpats jiems stiprybės ir tebūna jų gyvenimas pavyzdžiu tikintiesiems ir visiems geros valios žmonėms.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime, kad visos tautos ir valstybės gyventų laisvės, taikos, solidarumo ir tarpusavio pagalbos dvasioje.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime už visus alkstančius, sergančius, apšmeižtuosius, nusivylusiuosius ir nuskriaustuosius. Tegu visi atranda paguodą Viešpatyje, tesiunčia Jis jiems žmones, kurie atjaustų ir galėtų suteikti konkrečią pagalbą.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime už šeimas – tesuteikia Viešpats jiems gausių malonių, tegu sutuoktiniai ir vaikai nepaliauja vienas kito mylėję ir gerbę.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Kun.: Viešpatie, atverk mūsų širdį, sustiprink mūsų meilę savo meilės galia! Apsigyvenk mumyse, kad galėtume kartu su Tavimi karaliauti pas Tėvą. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi: Amen.