„Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Kristaus Paaukojimas - Grabnyčios
Iš pranašo Malachijo knygos. Mal 3, 1-4
Viešpats Dievas sako:
„Štai siunčiu savo pasiuntinį, ir jis praskins man kelią. Ir greitai ateis į savo šventyklą valdovas, kurio jums reikia, Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate.“
„Štai jis ateina!“, – sako galybių Viešpats. „Bet kas gi pakels jo atėjimo dieną? Kas gi ištvers, kai jis pasirodys? Juk jis tarsi lydytojo ugnis, tarsi skalbėjų šarmas. Jis sėsis lydyti ir valyti sidabro: jisai apvalys Levio sūnus, išgrynins juos tartum auksą ir sidabrą. Tuomet jie tinkamai aukos Viešpačiui atnašas. Tuomet maloni bus Viešpačiui Judo ir Jeruzalės auka, kaip senovės dienomis, kaip seniai praėjusiais metais.“
Atliepiamoji Psalmė Ps 23, 7. 8. 9. 10 (P.: 10b)
P. Visatos galingasis Viešpats yra garbingas Valdovas.
Atsikeikite, vartai platieji,
atsidarykit, senovinės durys:
garbės Valdovas tegu čia įžengia. – P.
„Kas tas garbingas Valdovas?“
– „Tai narsusis, galingasis Dievas!
Tai Viešpats, kautynių galiūnas!“ – P.
Atsikeikite, vartai platieji,
atsidarykit, senovinės durys:
garbės Valdovas tegu čia įžengia. – P.
„Kas tas galingas Valdovas?“
– „Tai visatos galingasis Viešpats –
tai jis garbingas Valdovas!“ – P.
Iš Laiško žydams. Žyd 2, 14-18
Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jėzus juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią, ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją. Juk iš tiesų jam rūpėjo ne angelai, bet rūpėjo Abraomo palikuonys.
Todėl jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galėtų permaldauti už žmonių nuodėmes. Pats iškentęs bandymus, jis gali padėti tiems, kurie yra bandomi.
Posmelis prieš Evangeliją Lk 2, 32
Aleliuja. –
Regim šviesą pagonims apšviesti
ir tavosios Izraelio tautos garbę. –
Aleliuja.
Evangeliją pagal Luką Lk 2, 22-40
Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, Juozapas ir Marija nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: „Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui“, -ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: „Porą purplelių arba du balandžiukus.“
Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją.
Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį tu parengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę.“
Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama.
O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“
Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.
Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.
Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.
Sekmadienio mintys
Įstatymas ir dvasios laisvė
„Pasibaigus… Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, …kaip parašyta Viešpaties Įstatyme, …kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme.“ Kiek daug čia to Įstatymo! Viskas nustatyta ir sureguliuota, žmogui belieka tik klusniai atlikti ir įvykdyti. Taip pat — ir Dievui, tapusiam žmogumi.
Nejaugi tik taip galima artėti prie Dievo? Ne, tai – tik vienas žmogaus, kreipiančio savo širdį į Dievą, gyvenimo aspektas. Kitą pristato Simeonas: „Šventoji Dvasia buvo su juo… Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta… Šventosios Dvasios paragintas.“ Tai galioja ne tik Jėzui, bet ir kiekvienam žmogui. Yra Įstatyme nesurašytas bei nenustatytas Dvasios įkvėpimas ir vedimas — Dvasia nenumatoma, ir niekas jos neapriboja. Kaip nuostabu: įsikūnijęs Dievas sutinka paklusti Įstatymo nustatytai tvarkai, o žmogus gauna visiškai laisvos Dvasios vidinį paskatinimą.
Simeonas, „teisus ir dievobaimingas vyras“, paėmė į rankas kūdikį Jėzų ir šlovino Dievą. Kitas „geras ir teisus žmogus“, Juozapas iš Arimatėjos, nuims Jėzaus kūną nuo kryžiaus, įvynios į drobulę ir paguldys uoloje iškaltame kapo rūsyje. O šalia Jėzaus visada bus Marija, meilingoji ir skausmingoji Motina, stovinti kalavijo perverta siela. Įsikūnydamas Jėzus ne tik priima žmogaus kūną, bet ir yra su žmonėmis, jų bendruomenėje.
- All Posts
- Šv Raštas
Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto.
Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos...
Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.
Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama.
Paremti Lukšių
parapiją
Visuotinė malda
Kun.: Brangieji, melskime tikėjimo malonės ir širdies paprastumo atpažinti Dievo buvimą mūsų artumoje.
Vad.: Melskime, kad Bažnyčios skelbiamas žodis plačiai pasklistų visame pasaulyje.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime malonių Popiežiui -testiprina pakrikštytuosius tikėjimo kelyje.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime Viešpaties malonių Dievui pašvęstojo gyvenimo nariams – tenepritrūksta Viešpaties malonių ir stiprybės liudyti sutinkamiems žmonėms Gerąją Naujieną.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime už visus krikščionis, kad savo ištikimybe Dievui ir meile artimui prisidėtų prie Dievo Karalystės kūrimo.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime, kad visi, dalyvaujantieji sekmadienio Mišiose, atvertų savo širdis Kristaus meilės paslapčiai.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Meldžiame, kad visuose kraštuose baigtųsi karai ir įsivyrautų taika.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime už ligonius, skurstančius, persekiojamus ir visus vargšus bei vienišuosius – tepatiria artimo meilę ir
tesuranda viltį Viešpatyje.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Melskime už mirusiuosius – tegu jie regi Dievo veidą.
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Kun.: Tėve, išklausyk savo Bažnyčios maldas ir kiekvienam žmogui leisk surasti Tavo šviesos spindesį. Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.